2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

Velnias

"Kažkas kažkada, prieš amžius, lėmė man būti "neigėju", nors aš niekuomet negalėjau suprasti, kam to reikia. O juk aš esu tikrai geraširdis ir visai nesugebu neigti. Ne, eik tu neigti, be neigimo, girdi, nebus jokios kritikos, o ko gi vertas žurnalas, kuriame nėra "kritikos skyriaus"? Be kritikos bus viena "hosana". Bet gyvenimui nepakanka tiktai "hosanos", reikia, kad ta "hosana" pereitų per abejonių žaizdrą, na, ir taip toliau, ir panašiai. Beje, aš į visa tai nesikišu, ne aš sukūriau, ne aš ir atsakau. Na, ir pasirinko atpirkimo ožį, privertė rašyti kritikos skyriuje, ir pasidarė gyvenimas. Mes šitą komediją suprantame: aš, pavyzdžiui, atvirai ir tiesiai reikalauju, kad mane imtų ir sunaikintų. Ne, sako, gyvenk, nes be tavęs nieko nebus. Jei žemėje būtų viskas protinga, nieko ir neįvyktų. Be tavęs nebus jokių įvykių, o reikia, kad būtų įvykių. Štai ir tarnauju sukandęs dantis, kad būtų įvykių, ir kuriu neprotingus dalykus pagal įsakymą. Žmonės, kad ir neprotingi neabejotinai, žiūri į visą šitą komediją kaip į kažką rimta. Čia ir yra jų tragedija. Na, ir kenčia, žinoma, bet... vis dėlto gyvena, gyvena realiai, ne fantastiškai; nes kentėjimas ir yra gyvenimas. Be kentėjimo koks gi būtų malonumas? Viskas pavirstų nepaliaujamomis pamaldomis: šventa tai šventa, bet nuobodoka. Na, o aš? Aš kenčiu, bet vis dėlto negyvenu. Aš esu iksas neapibrėžtoje lygtyje. Aš esu kažkoks gyvenimo vaiduoklis, pametęs ir pradžią, ir galą, ir net pagaliau pats pamiršau savo vardą. Tu juokiesi... atiduočiau visą savo nežemišką gyvenimą, visus savo laipsnius ir garbės ženklus tik už tai, kad galėčiau įsikūnyti į septynpūdę pirklienę ir dievo garbei žvakes deginti."
(Fiodoras Dostojevskis. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 330- 331 p.)


[Ištrauka iš Arūno Žebriūno filmo „Velnio nuotaka" (1973 m.), Pinčiuko daina...]


p.s.
"Priežastyje nėra evoliucijos, niekas niekada nekinta, viskas amžina. Priežastis yra Būties Tiesa ... Materijos planuose viskas išskleista. Tai dalinė Būties Tiesa, kuri tobulėja laipsniškai virsdama iš senos Būties Tiesos nauja Būties Netiesa, kas vadinama griovimu, ir laipsniškai virsdama iš naujos Būties Netiesos nauja Būties Tiesa, kas yra vadinama kūrimu. Priežastyje nėra nei kūrimo, nei gimimo, nei mirties. Viskas egzistuoja amžinai, ir vienintelis pokytis - nuo tipo prie tipo, nuo vieno užbaigimo prie kito. Todėl tai žinoti - vadinasi, būti sąmoningam daikto atžvilgiu vienoje iš šių trijų būsenų arba visose trijose būsenose vienu metu."

(Šri Aurobindo. Dievo valanda. Kaunas: Kalendorius. 2005, 77p.)

2011 m. vasario 5 d., šeštadienis

"Zeitgeist III: Judame Pirmyn" recenzija

Apskritai filmas patiko, kaip ir du ankstesni jo pirmtakai. Apibendrinus - teigiama, jog didžiausia blogybė yra bankinė ar tiesiog finansų sistema, kur pinigai, tarkim, kaip kad kazino žetonai, tarnaujantys prekių mainams palengvinti, patys tapo preke ir tai viską iškreipia, gadina. Tai leidžia parazituoti Waal street'o rykliams ir generuoja finansinį deficitą kurio niekas niekada neįstengs padengti. Didžiausia blogybė skolinimas imant palūkanas. Peter Joseph šiame savo filme teigia, kad visur ieškojęs atsakymų, kokia turėtų būti tobula santvarką, skaitęs net Bibliją ir niekur nieko neradęs, jokių užuominų. Štai čia yra didelis nesusipratimas. Būtent Senajame Testamente (ST) labai aiškiai įspėjama, kad skolinti imant palūkanas yra didelė blogybė, paprasčiau tariant - tai tiesiog vagystė. Apie tai kalbama bent keliose vietose, štai viena jų:

"Neimsi palūkanų už paskolas savo tautiečiui, palūkanų už pinigus, palūkanų už maistą ar už bet ką kita, kas yra paskolinta. Gali reikalauti palūkanų už paskolas iš svetimtaučio, bet už paskolas savo tautiečiui neturi reikalauti palūkanų, idant VIEŠPATS, tavo Dievas, laimintų visus tavo siekius krašte, kurio paveldėti įeini.
(BIBLIJA. Senasis Testamentas. Pakartoto Įstatymo knyga, 23:20)

Nenoriu čia propaguoti religinių vertybių, o į ST ar Bibliją, Koraną, Vedas ir kitus raštus žvelgiu kaip į žmonijos kultūrinį paveldą, gyvenimiškos išminties, bei patirties ar tiesiog žmogiškos veiklos ir minties liudijimus. Be to, tame pačiame ST minima ir eilė kitų prevencinių priemonių, kaip apsaugoti žmones nuo finansinių sukrėtimų. Tarkim, kad jokia žemė niekada negali būti parduota už skolas galutinai, prasiskolinęs žmogus ją tarsi išnuomoja kreditoriui, tam tikram laikui, ne daugiau kaip 50 metų ir jei ne jis tai jo vaikai ar giminės tą žemę vėl atgauna, o šiaip įvairios skolos anuliuojamos apskritai kas 5 ar 7 metai.
Režisierius, filmo pabaigoje, reziumuodamas visą savo 2 valandų trukmės pranešimą pasauliui agituoja tiesiog išmesti banknotus lauk. Mano supratimu tai nėra būtina. Esmė paprasta, reikia ištaisyti finansinės sistemos ydas. Tik kažką gamindamas, augindamas, kurdamas žmogus turi teisę tai iškeisti į kitas paslaugas ar prekes. Turtėti galėtų tik savo nuopelnais realią naudą  visuomenei teikiantys asmenys gaudami adekvačią asmeninę grąžą už indėlį į gerovę. Spekuliavimas pinigais ar pelno gavimas kaip antkainio kuris lieka atėmus kaštus (sąnaudas) turi būti uždraustas, nes būtent šios ydingos gudrybės leidžia parazituoti apsukriesiems. Panaikinus visas šias finansinės sitemos klaidas ir atstačius teisingus mainus (Ekonomika) sumažėtų bendras darbo krūvis, dingtų krizės ir monetarinė sistema funkcionuotų puikiai, nereiktų atsisakyti pinigų, kaip mūsų buities administravimo priemonės.
Pavyzdžiui, B. F. Skinner'is, savo romane "Antrasis Voldenas", dar 1948 m., sukuria tokios visuomenės modelį. Ten darbo diena trunka 4 valandas ir to pilnai pakanka, nes apskaitos priemone (pinigais/kreditais) nėra piktnaudžiaujama, spekuliuojama. Yra ir alternatyvių, sėkmingų visuomenės modelių be pinigų, kad ir tie patys Izraelio kibucai. Panašu, kad visa tai išsprūdo filmo autoriui iš akiračio. Idėjos geros, bet ne naujos ir gal kiek per radikalios... Lomat ne stroit, kaip sako rusų liaudies išmintis.

Didžiausia iliuzija, kuri labai taikliai demaskuojama filme, tai yra tikėti tuo, kad laisvojoje rinkoje paklausa ir pasiūla, adekvatūs mainai vyksta tarsi savaime puikiai. Tai visiška nesąmonė, būtent čia yra spraga kuri leidžia grupelei apsukrių aferistų pavergti stambų kapitalą ir milijardinę darbo jėgą, apvogti tautas, nuskurdinti materialiai ir dvasiškai ištisus amžius žmonijos egzistencijos, vardan kažkokios banalios asmeninės prabangos.
Visa tai man primena laukinį kepantį mėsą bibliotekoje.


Gal kažkiek susiję rašiniai: Gerovės visuomenė, Ekonomika, Obuolių teorija, Idealios visuomenės paieškos, Baudos ir Biheviorizmas, Lietuvos ateitis