2009 m. kovo 31 d., antradienis

Rožė ir Tiesa

[Kt Grd 4 2008 22:53:01] Edvardas: (wave) "Tai, kas svarbiausia, akimis nematoma." Tai jei taip zinai gerai, tai pasakyk - KAS YRA SVARBIAUSIA? :)
[Kt Grd 4 2008 22:53:36] … (smirk)
[Kt Grd 4 2008 23:03:18] Rožė: tai kas eina is sirdies
[Kt Grd 4 2008 23:04:34] Edvardas: mm :P gudriai tu cia
[Kt Grd 4 2008 23:05:51] … tai iseitu prorto balso nereikia klausyti jei jis nesutaptu su sirdies nuomone...?..
[Kt Grd 4 2008 23:10:25] Rožė: protas neatsiejamas nuo sirdies. vadinas pamatyti tai kas sklinda is sirdies ir is proto yra beveik tas pats..
[Kt Grd 4 2008 23:11:15] Edvardas: nu buna sirdis sako.. padek ubagui, duok lita, o protas sako.. neee neduok, jis ir taip pragere nemazai...
[Kt Grd 4 2008 23:11:35] … logika ir jausmai
[Kt Grd 4 2008 23:11:40] … nera tas pats
[Kt Grd 4 2008 23:12:32] Rožė: tas pats. protas ir sirdis gvildena ta pacia minti, ta pati nora - tik protas stengiasi pakreipti situacija kita linkme ir apgauti sirdi, kad ji galetu pasielgti ne taip kaip nori, be sazines grauzaties..
[Kt Grd 4 2008 23:14:20] Edvardas: a.. tai vadinasi pripazisti kad kartais protas kreipia prie vieno sprendimo o sirdis linksta prie kito.. tada tokiu atveju reik klausyt sirdies,o proto varianta atmest... taip? 8-)
[Kt Grd 4 2008 23:18:25] Rožė: reikia rasti balansa
[Kt Grd 4 2008 23:18:54] Edvardas: tai da iseitu kad balansas yra proto ir sirdies balsu vienybe?
[Kt Grd 4 2008 23:19:10] … unisonas
[Kt Grd 4 2008 23:19:56] … tada iseitu kad svarbiausia yra ne tai kas eina is sirdies, o proto ir sirdies vienybe?
[Kt Grd 4 2008 23:23:11] Rožė: tai kas eina is sirdies. bet cia kaip ir su vandeniu kuris teka is krano - as niekad negeriu nefiltruoto filtru BRITA, arba nevirinto. tai tas pats vanduo, bet praejes "cenzura"
[Kt Grd 4 2008 23:24:02] Edvardas: o kas svarbiau vanduo ar filtras?
[Kt Grd 4 2008 23:25:30] Rožė: vanduo (sirdis), prafiltruotas (perejes proto cenzura)
[Kt Grd 4 2008 23:26:55] Edvardas: o jei vanduo nefiltruotas - tokio isvis negertume, atmestume?
[Kt Grd 4 2008 23:27:13] Rožė: gertume jei nebutu pasirinkimo. bet kol kas pasirinkimas visada yra:)
[Kt Grd 4 2008 23:28:38] Edvardas: o ka tas filtras filtruoja?
[Kt Grd 4 2008 23:28:44] Rožė: viska
[Kt Grd 4 2008 23:28:54] Edvardas: o ka pasalina?
[Kt Grd 4 2008 23:29:20] Rožė: kas nereikalinga
[Kt Grd 4 2008 23:29:32] Edvardas: o kas nereikalinga?
[Kt Grd 4 2008 23:29:49] Rožė: kiekviena situacija unikali
[Kt Grd 4 2008 23:30:16] Edvardas: bet sykiu turi panasumu su kitomis..
[Kt Grd 4 2008 23:31:15] Rožė: nebutinai.. o ko tu gilinies. juk pats save pazisti. pas kiekviena savi filtrai
[Kt Grd 4 2008 23:32:01] Edvardas: zodziu iseitu taip, kad kiekvienoje situacijos sirdies balsas pasako ir tai kas svarbiausia ir tai kas ne.. kitaip tariant linkes klysti..
[...]
[Kt Grd 4 2008 23:45:09] … Bet apibendrinus iseitu taip: svarbiausia yra sirdis kuri linkusi klysti del to protas, tai pastebejes pataria jos ne visada klausyti (filtruoti) iseitu, kad sirdis ne visada svarbiausia, o tik kartais... kitais kartais svarbus protas... visais kartais svarbu neklystamumas, t.y. tiesa. Iseitu kad tai kas svarbiausia yra ne sirdis o Tiesa ;)
[Kt Grd 4 2008 23:45:32] Rožė: :)
[Kt Grd 4 2008 23:45:35] … (y)
[Kt Grd 4 2008 23:45:44] … bet vis tiek esu linkusi pasilikti prie sirdies
[Kt Grd 4 2008 23:45:51] … nors kasmet man darosi vis sunkiau ir sunkiau su ja sutarti
[Kt Grd 4 2008 23:46:21] Edvardas: akivaizdu kad dabar ieskai ne tiesos o klausaisi sirdies :)

2009 m. kovo 29 d., sekmadienis

Turtas ir Laimė

Štai iškėliau sau klausimą:
"Kam reikalingas Turtas?"
Atrodo, kad čia daug galima būtų pasakoti, bet trumpai ir paprastai tariant manau tam, kad galėtume sau leisti tai kas mums patinka, t. y. daryti tai, kas daro mus laimingais, bet turbūt dar ir su viena sąlyga, jog tie mūsų norai yra protingi ir jų išsipildymo pasekmės neatneš jokių blogų pasekmių. Čia kalbu apie tokias pasekmes kurias patiriame tarkim po besaikio alkoholio vartojimo ryte ir panašiai...
Žodžiu, lyg ir išeitų, kad laimę atneša išmintis ir turtas.
Gerai, tada keliu sau kitą klausimą:
"O kur to turto gauti ir gauti jo tiek, kad užtektų visiems mano norams?"
Mano paskaičiavimais tai išeitų gan apvali suma...
Namas prie jūros, jachta, sportinis automobilis, lėktuvas arba malūnsparnis ir kas mėnesį po 10 000 lt įvairiom išlaidom, bent jau dvidešimčiai metų, išeitų apie 20 mln.
Gaudamas net kiek didesnį atlyginimą nei šiandien, o dirbu aš paprastoje maisto prekių parduotuvėje, tokiai sumai sukaupti turėčiau dirbti, nei daug nei mažai - 10 000 metų...
Kadangi man jau 32, o pagyvent viliuosi bent iki 60, tai tokiai sumai užsidirbti galiu skirti apie 10 savo gyvenimo metų, nes kitus 20 metų norėčiau mėgautis gyvenimu, o ne juodai ir sunkiai dirbti. Išeitų, kad nuo dabar, per metus turiu uždirbti 2 mln. litų, t.y. apie 166 tūkst. per mėnesį. Dirbant dabartiniame darbe tai neįmanoma...
Tai kur, kur man rasti tokį pinigų šaltinį? Kur yra ta didžioji turtų versmė, toji upė kurios siūlo plonumo upeliukai pasiekia mane šiandien?
Paprastai dažnai girdžiu teigiant, kad turtingu ir laimingu, šioje žemėje, gali tapti vos ne visi, gerai!!! Bet kaip???
Nepadovanos gi man „Microsoft“ 10% savo akcijų, koks naftos šeichas neperleis keleta savo gręžinių, o ir koks narkobaronas turbūt nepuls manęs milijonais šelpti, valstybės jokia institucija neesu, tad milijonų iš biudžeto irgi negausiu...
Girdėjau, jau nuo senų laikų, o ir dabar kai kuriuos žmones šnekant, kad didžiausi turtai slypi paties žmogaus širdyje.
"Nesąmonė!..." Pamaniau... Atėjęs į restoraną ir atsisagstęs marškinius bei baksnodamas pirštu į krūtinę vargu ar taip apmokėčiau 100 lt sąskaitą, nemanau, kad taip nusipirkčiau net gi degtukų...
Na gerai, turbūt sakysite: "Ė žmogau, nieko nesupranti, būdamas geros širdies ir darydamas gerus darbus sulauksi dėkingumo ir žmonės tau atsidėkos, atsimokės - va tau ir turtai..."
Bet gi ne - aš taip nemanau. Juk jei būsiu geros širdies ir kas nors, prispirtas rimtos bėdos, kreipsis su prašymu pagelbėti kokiai sunkiai sergančio vaiko operacijai ar panašiai - juk turėsiu padėti. Padėčiau kartą, kitą ir žiūrėk prie namų išsirikiuotų eilės - nebeliktų nieko...
Gerai, daugiau nebekankinsiu... Einu prie esmės. Štai ką prieš kelias dienas pamaniau... Kas yra laimė? Manau, kad iš esmės tai džiaugsmas (tokia emocija). O iš kur kyla džiaugsmas? Taigi - manau iš širdies. O jei aš negalėčiau džiautis apskritai ar skirtūs man aukso sauja nuo smėlio arba jei nejausčiau alkio bei skonio kas man iš šokolado, kreminių pyragaičių ar egzotiškų vaisių?
Taigi...
Nesvarbu ko ir kiek turiu ar neturiu - svarbu ar galiu tuo džiaugtis. Džiaugtis galime bene vienodai tiek deimantų, tiek žemuogių sauja, čia mane turbūt gerai supras vaikai...
Taigi, jei turtas tai yra mano širdyje esantis gebėjimas džiaugtis - tuomet tereikia išmokti tuo džiaugsmu pasinaudoti be kažkokių išorinių paskatinimų, taip sutaupyčiau išties daug brangaus savo gyvenimo laiko, pastangų ir kitų vertybių...
Jeigu mes galėtume džiaugtis ne šlamančiųjų kiekiu banke, o tiesiog rudenio parke - manau liktume laimingi visą likusį gyvenimą...
Jei save gerbtume ir mylėtume ne dėl aukštų pareigų, blizgančio kostiumo ar naujos jachtos, o dėl to, kad šiandien, tarkime, palengvinom gyvenimą 3 žmonėm, manau atsivertų neišsenkami laimės klodai...
Juk daryti gerus darbus dažnai yra išties labai lengva. Šypsena praeiviui, užleisti vieta, pavežti draugą ir t.t.
Apibendrinant galima būtų tada paklausti: "Tai ką, nebereikia jau tų turtų, pinigų, gėrybių, eiti tiesiog ir valkatauti į gatves?"
Ne! To nesakau... Manau, kad ir čia reiktų pasitelkti išmintį, saiką, tiesiog sveiką protą... Manau reikia elgtis taip gyvenime, kad mūsų darbų pasekmės neštų gerus vaisius, tą pavadinčiau išmintimi. Taigi, ką išties sakau, tai sakau tai, kad tikrai nematau reikalo šalti kojų ir miegoti po tiltais - ne!
Ką išties sakau, tai tai, kad žmonės moka už džiaugsmą, kad jei kursiu džiaugsmą - būsiu turtingas ir laimingas pats. Turtų upė yra džiaugsmas. Jei kursite džiaugsmą, darysite kitus laimingais būsite laimingi ir turtingi Jūs patys!

2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Diskriminacija

Jau seniai mąstau keliomis temomis ir niekaip nesuprantu, kodėl apie tai nieks nekalba.

Pirma - vyrų diskriminacija. Visi puikiai žinome, kad statistiškai vyrai gyvena gerokai trumpiau už moteris, o į pensiją išeina vėliau. Išeina, kad vyrai stipriai šia prasme yra išnaudojami, diskriminuojami. Klausimas kodėl? Kodėl tokia neteisybė, kodėl visi tyli?

Antra - studentų neakivaizdininkų diskriminacija. Kas studijuoja neakivaizdžiai puikiai žino, jog su savo studento pažymėjimu praktiškai neturi jokių nuolaidų. Labai keista. Dieninių studijų studentas išlaikomas valstybės, be to turi nuolaidas transportui ir t.t. Neakivaizdininkas, pats moka už savo mokslą, paprastai dar kažkur dirba ir moka mokesčius valstybei, augina kelis vaikus, t.y. nieko neima, o TIK duoda. Dažnas neakivaizdininkas atvažiuoja į savo universitetą iš kito miesto, bet jokių lengvatų transportui - mokėk pilną kainą. Dienininkas pabaigęs bakalaurą išrūks į užsienį, net nepadėkojęs savo šaliai, lizdui kuris jį išaugino, o neakivaizdininkas ir toliau liks Lietuvoje, kurs BVP, bet už tai nieks nepasakys jam ačiū. Kur teisybė?

Trečia. Manau ne ką skaudesnis klausimas yra toks: "Kiek pensininkų sulaukia pensijos?" ir jeigu nesulaukia, kur eina jų pensijiniai pinigai? Tendencijos akivaizdžios, pensijų nėra iš ko mokėti, priverstinio darbingumo amžius bus prailgintas, vis daugiau žmonių to amžiaus nesulauks. Manau, kad tuos sunkiai uždirbtus pinigus turi teisę gauti bent anapilin išėjusių palikuonys, giminės. Kodėl diskriminuojama ši jų teisė, nusavinami šie pinigai?..
Valstybė mūsų namai, kurkime juos tokius, kad galėtume juose laimingai ir gražiai gyventi...