2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

Mirtis

Mirtis yra laisvės kaina. Kaip dažnai mirtininkams  suteikiamas  paskutinis noras arba kaip iš svečio, pagal paprotį, nieko neprašom už svetingumą mainais, taip ir iš žmogaus Gyvenimas negali nieko prašyti, nes žmogus čia tik svečias, jis mirtingas, o kad mirtingas tai ir niekuo neįpareigotas, laisvas, atėjęs tik trumpam... Juk negali apkrauti prievolėmis to, negali reikalauti nieko iš to kas neturi pastovių pajamų (amžinybės), o gavo tik truputį, nes tai būtų neetiška, neteisinga, klaidinga ir galų gale beprasmiška - alkanos karvės nepamelši. Ir ką gi gali duoti tokio lygios verės mainais už paimtą laiką? Todėl - negali reikalauti nieko ir iš žmogaus... Kad gyventų taip ir anaip, darytų tą ir aną nes jo būtis ribota, palyginti su amžinybe išvis tik graudus mirksnis..  O jei kažkas, kažko reikalauja - tai tėra paprasčiausia vagystė.
Mirtis - yra gyvenimo sąlyga. Nuo seno laisvės atsisakymas, tarkim, kad ir simboliška, tarnystė Dievui ar pasrsidavimas Velniui asocijuojasi su  amžinumo viltim. Tam tikra prasme tik mirtingasis ir gali gyventi, būti laisvu, būti savimi, gyvu, spontanišku ir t. t. nes paklūstąs kažkam jau nebepriklauso sau, net gal būt ir nebeturi savęs apskritai, jo nėra kaip individualybės, asmens, nes kad juo būti reikia laisvės. Laisvės rinktis, klysti, atrasti, būti savim, augti.. Tiesiog asmeninės erdvės būti...
Žodžiu, laisvas - atskyla ir tampa kažkuo savitu, mažyčiu visatos centru, tačiau mirtingu... Tarnaująs - susilieja su Visuma - tampa amžinu. Gal būt įmanomi kažkokie tarpiniai būviai, šių dviejų būvių sintezė, Mirties ir Gyvenimo šokis... Turbūt.. Tiksliai - nežinau...

2010 m. lapkričio 21 d., sekmadienis

Gyvenimas

Niekas išties nežino tiksklai "..kaip VISKAS yra...", o nežinia man palieka teisę elgtis kaip išmanau, kaip noriu.. Kitaip tariant nežinia yra dovana, nežinioje įpokuota laisvės dovana, o tuo pat ir gyvenimo džiaugsmas, nes neįmanoma laimė be laisvės... Džiaugsmas - be netikėtumo, spontaniškumo, o ir kūryba... Nereikia ieškoti saugumo, garantijų ir kažko pastovaus, nes - viena vertus to nėra, kita vertus - kas stingsta, tame reiškiasi mirties požymiai...
Aišku, jog kiekvienas žmogus ir kažką žino, turi kažkokias žinių nuotrupas, fragmentus it saują išgrėbęs iš laiko upės... O kadangi turime tik fragmentus, tenka tolesnę tąsą išmąstyti/sukurti rasti savo versiją, raštą, kelią, stilių, žodžius ir ritmą... Ir čia vienodai svarbu tiek žinojimas tiek nežinia, chaosas ir harmonija ir t.t. Nes tai ir yra būties molio ingridientai iš kurio ir lipdome, kuriame, džiaugiamės, iš kurio gimstame patys, galų gale...

2010 m. rugpjūčio 1 d., sekmadienis

Gerovės visuomenė

Naftos karai prasidėjo jau 19 a. Esmė ta, kad reikia ieškoti naujų energijos gavimo būdų, ką ir daro, pavyzdžiui, skandinavai. Per 50 metų užsibrėžta pereiti į "žalią" energetiką, t.y. apsieiti be naftos, atominių elektrinių ir t.t.
Berods vienoje iš BBC "HardTalk" laidų, kurioje kalbėjo kaip svečias Jeremy Rifkin buvo išsakyta idėja, kad visus Europos vartotojus galima sujungti į vieną tinklą, tai būtų savotiškas elektros internetas. To dėka, kiekvienas vartotojas, sukūręs energijos perteklių galėtų jį atiduoti į bendrą tinklą, kad tie, kam jos tuo metu trūksta, galėtų jos gauti.
Lietuvoje yra du mokslo vyrai vienas (Alfredas Lankauskas) pasigamino vandeniliu varomą automobilį, kitas sukūrė nano plėvelę (Kazimieras Ragulskis) kuri labai pigi ir kelis kart efektyviau pasisavina saulės energiją nei silicio plokštės. Gal būt, pasidomėjus geriau, atrastume ir daugiau tokių šviesuolių.
Teko girdėti apie labai įdomų elektros gavimo būdą iš elektro magnetų sukeliamų virpesių, kuriuos absorbuojant gauname energija praktiškai iš nieko, o visą procesą galime atlikti tiesiog garaže, apie tai susuktas dokumentinis filmukas "Energy from the Vacuum".
Kiekvienas eilinis gyventojas gali ir išites privalo, pats gamintis elektros energiją saulės, vėjo, vandenilio ir kitų naujų/užmirštų technologijų dėka ir nuo nieko nepriklausyti, o pagaminęs kelis kilovatus pertėkliaus dar ir vieną kitą litą prie šeimos biudžeto prisidurti.Taip išsispręstų šildymo problema, o pradėjus gaminti elektro ar vandenilio automobilius pigus taptų transportas. Tai labai teigiamai paveiktų ekonomikos plėtrą, konkurentabilumą. Visos galimybės yra susikurti rojų čia ir dabar žemėje. Jau seniai laikas pabaigti monopolijų ir apkiautusių biurokratinių sprendimų erą ir versti naują lapą istorijoje. Tad ko mes laukiame?

2010 m. liepos 19 d., pirmadienis

Pavydas

Kartą buvau beviltiškai įsimylėjęs, ką čia kartą, taip nutikę buvo daug kart.. Žodžiu, savo simpatiją atsitiktinai išvydau paryčiui grįžtant namo. Ją atvežė kažkoks vyras, plaukai susivėlę, paskubomis susukti į kuodą, paakiai pabrinkę. Viskas akivaizdu.. Dar mirksnis ir mane pervėrė stiprus, sumišęs su sielvartu, geliantis pavydas, gresiantis virsti nepakeliama kančia. Rodės krūtinėj ima trūkti oro, atsiradęs vakuumas, juodoji skylė siurbė, traukė sielą į šaltą belytį abejingą pragarą... Ir štai, kaip skęstantis griebiasi šiaudo, taip mano žvilgsnis slystelėjo vyriškio link. Pažvelgiau įdėmiau, jis užsirūkė cigaretę. Gerai įsižiūrėjau... Slinko sekundės. Ir staiga, mane apėmė kažkoks nesutramdomas, kylantis iš pačių žemės gelmių, pamišėliškas juokas. Aš kvatojau?!.. Žmogus pučiantis dūmą pasirodė toks apgailėtinas, kad pavydėti dėl jo atrodė tiesiog stačiai juokinga.
Kai dabar apie visa tai mąstau, imu suprasti, kad jei vyriškis atrodytų pranašesnis, tai būtų stipriai užgavę... Ką užgavę? Mano savimeilę žinoma. O dabar, kai jis pasirodė tiesiog menkysta - nebuvo skaudu. Išeitų, pavydas - tėra užgauta savimeilė.
Meilė, kuri reikalauja, nesvarbu ko: ištikimybės, dėmesio, to, ano ar kito, mažai kuo te skirias nuo tos meilės čiulptukui, kai imame spiegti ir protestuoti jo negavę :)
Dabar manau akivaizdu, kad menkysta toje situacijoje buvau tik aš, dėl savo pavydo, be to, išvados buvo per nelyg skubotos... Pagalvoju, kaip kartais dažnai mes skubame teisi, kaltinti ir smerkti, reikalauti, o ir apskritai ar turime tam teisę? Kaip galima reikalauti mylėti ir ar realu tokį reikalavimą įvykdyti?

Susijusios temos: Nelaiminga meilė, Sentimentai



Dainos tekstas.

2010 m. liepos 14 d., trečiadienis

Kas tikra?

"Mes esame visatoje, kurioje vis daugiau informacijos ir vis mažiau prasmės."
(Jean Baudrillard. Simuliakrai ir simuliacijos. Vilnius: Baltos lankos. 2002, 95p.)

Šiandien, informacijos amžiuje, vis sunkiau yra suprasti kas tikra, vertinga, prasminga, o kas ne. Komunikacijos srautai, apimtys, tempas nuolat auga. Prieštaringos informacijos gausa, o ir tiesiog pats intensyvus ir prieštarų draskomas gyvenimas įkvepia tik neviltį, abejonę, kad kažkada pavyks galų gale suprasti kam visa tai, kur ir kodėl lekiam, ką vejamės ar nuo ko bėgam.
Natūraliai žmonėms kyla klausimas ko išties gyvenime verta siekti, kokios yra tikrosios vertybės? Viena vertus, galėtume sakyti „pinigai“. Turint jų daug, galima įgyti įvairių dalykų, patirti malonių išgyvenimų ir t. t. Bet atsidūrus su keliais milijardais dolerių, eurų, keliom tonom aukso, deimantų ar keliais konteineriais prigrūstais akcijų negyvenamoje saloje – akivaizdu, kad jie taptų beverčiais. Pinigai nėra vertybė pati savaime. Tai tik tarpininkas, kaip skelbimų lenta, kuri nurodo kur ir kiek kokių prekių, nukeliavo ar tiesiog atvaizduoja kaip keičiasi įvairaus kilnojamo ir nekilnojamo turto savininkai, rodo to turto gausėjimą, nykimą, migraciją... Pati lenta ir jos skaičiukai, žymekliai yra beverčiai, vertingos prekės, tad ir ekonominės krizės yra paprastai ne prekių krizės, o tiesiog kažkokios machinacijos toje skelbimų lentoje.
Atrodytų, kad vertybė yra tie dalykai, kuriuos galime įsigyti, t.y. namai, maistas, kompiuteriai, mašinos, drabužiai, kelionės ir t. t. Irgi ne visai, nes jei nėra apetito – maistas bevertis. Kitaip tariant, nors yra nepaprasta įvairaus turto ir apskritai dalykų gausa, vertinga mums yra tik tai kas tenkina mūsų individualius, konkrečius poreikius. Tarkim jei sergam kokia liga – daugelis pramogų ir dalykų neteks prasmės. Išeitų, kad iš esmės tai ko siekiame ir vertiname tai pojūčiai ir ne bet kokie, o malonūs pojūčiai, tokie kaip laimė tarkim... Jei taip, tada iš esmės, gyvenimą galima apibūdinti kaip sukimąsi tarp dviejų polių – vengiame to kas nemalonu ir siekiame kas malonu. Pagal tai ir susidėliojame vertybes, prioritetus. Vertiname tai kas padeda išvengti kančios ir pasiekti malonumų – laimės... Sudėliojus vertybes į savotišką hierarchiją, piramidės viršuje padedam tai, kas teikia daugiausiai džiaugsmo, malonumo, laimės – labiausiai vertinga. Kuo arčiau viršūnės, tuo sunkiau vertybės įgyjamos. Vienos dėl natūraliai ar dirbtinai riboto kiekio, kitos tiesiog dėl tam pasiekti reikiamų asmeninių pastangų, valios, laiko ir t.t.
Prievarta ribojamas tam tikras žmonių elgesys, ar siekiamų vertybių skaičius sukuria dirbtinas vertybes. Pavyzdžiui, jei uždraustume gerti gėla vandenį, neįgijus specialaus leidimo, kuris kainuotų kažkiek pinigų, vandens vertė stipriai išaugtų, nors pačio vandens ir būtų apsčiai. Tokių dirbtinai sukurtų vertybių turime labai daug, tam tikrų mąstytojų teigimu, pasiekėme ribą, kai tokių dirbtinų vertybių žymiai daugiau nei tikrų, kas lemia, kad žmogus didesnę savo gyvenimo dalį skiria tų dirbtinų vertybių įgijimui, dėl ko praranda galimybę siekti to ko jam/jai išties reikia ir tapti tuo, kuo prigimties lemta.
Prievarta - tai būdas kontroliuoti žmones, jų elgesį. Tam tikra kontrolė, su saiku, yra gerai, tai gali būti prasminga. Taip tėvai kontroliuoja vaikus, išmokydami juos vaikščioti, kalbėti, skirti valgomą maistą nuo nuodingo ir panašiai. Taip mokytojas išmoko mokinį amato, žinantis nežinantį ir t.t.
Einant toliau, tenka pripažinti, kad ir pats malonumas savaime - nėra vertybė. Viena vertus, nieko nėra pastovaus ir visi malonumai daugiau ar mažiau yra trumpalaikiai, tiek dėl išorinių priežasčių, tiek dėl vidinių. Antra vertus, jei malonumo per daug - jis mus sunaikina, dėl atsiradusių kūno ar psichikos negalavimų.
Tai kas gi vertinga? Vertinga tai, kas žmogų daro žmogišku. Tai, kas padeda atsiskleisti jo prigimčiai, ugdyti individualius, profesinius gabumus, charakterį, asmenybę.
O kas labiausiai daro žmogų žmogumi? Iš esmės tai, kas yra padaroma dėl kitų. Čia yra tas kertinis akmuo į kurį remdamiesi galime sudėlioti visas vertybes į nuoseklią sistemą.
Suprantu, kad šioj vietoj gali kilti abejonių. Bet geriau pažvelgus tiesa tampa akivaizdi. Žmogus yra sociali būtybė, skirta gyventi bendruomenėje. Visų pirma todėl, kad mes nesidauginame patys iš savęs, reikia mažiausiai dviejų, o kur du ten ir trys, keturi ir t.t. Antra, jokie turtai, garbė, sėkmė, populiarumas ir t.t. praktiškai jokia laimė neįmanoma gyvenant vienatvėje, joks žmogus nesusiformuoja jei auga vienas miške, tam, kad tapti žmogumi reikia žmonių, tam, kad būti laimingu – draugų.
Žmonės tai gyvas organizmas, mes esame ta pati gamta. Kiekvienas individas tai sociumo dalelė, ląstelė ir egoizmas yra tiesiog liga, vėžys, nes būtent taip vadinama ląstelė, kuri ima daugintis pati savaime, kaip sau tinkama, nepaisydama organizmo programos, poreikių ir panašiai. Taigi, šių dienų, mada, mintis, buitinė ideologija, gyvenimo būdas ar kaip tik norite - prilygsta onkologinio susirgimo dinamikai. Nes, dauguma žmonių, siekia maksimalios naudos tik sau, nepaisydami aplinkiniu interesų.
Kita vertus, asmenybės raidai, atsiveria didesni horizontai, užgimsta galingos vidinės jėgos tik tarnaujant, aukojantis kitiems. Kur asmenybės raidos, brandos ribos sunku pasakyti, bet įvairiose kultūrose daugiausiai tame pasiekę paprastai vadinami nušvitusiais, nubudusiais, šventaisiais, stebukladariais, antžmogiais ar tiesiog didvyriais. Visus tuos žmones jungia vienas bruožas – jie aukojosi dėl žmonių ir tai juose pažadino didingas jėgas, kas leido pasiekti tokią gilią brandą. Joks poetas nerašo eilių sau pačiam.
Esminis momentas yra tame, kad atiduodant, kyla iliuzija, jog prarandame kažką vertinga, prarandame pasiektas pozicijas, vertybes ir atiduodami tai kitam tarsi žengiame žingsnį atgal, kas reiškia naujas pastangas ir kančias kurių prireiks dovanotam gėriui sukurti naujai. Bet tai iliuzija, tik tiek. Nes viskas gamtoje auga ir klesti dalinimosi būdu, atiduodami – augame, o pasilaikydami sau, skurstame. Būtent šis cirkuliacijos užlaikymas, užsikimšimas ir yra visokios degradacijos, puvimo, irimo pradžia. Žinoma, atiduodami bet kaip ir bet kam, nieko gero nesukursime. Ne kiaulėms perlai, o kas Ciesoriau Ciesoriui ir t.t. Teisingas šios apykaitos supratimas ir yra kelias į sėkmingą asmenybės raidą bei brandą.

Kaliais mėnesiais vėliau aptikau knygelę kur dėstomos panašios mintys kaip ir šiame rašinyje, tik gal geriau išplėtotos, štai viena citata:
"Gyvo kūno ląstelės susivienija dėl bendrų interesų viską atiduodamos viena kitai. Kiekviena ląstelė gauna tik tai, kas būtina jai egzistuoti, ir visomis jėgomis rūpinasi bendra gerove. Visuose gamtos lygmenyse individas, būdamas visumos dalis, veikia bendram labui ir tuo jis yra tobulas. Neįmanoma įsivaizduoti gyvo kūno egzistavimo be altruistinio pagrindo, o egoizmas kliudo gyventi."
(Michaelis Laitmanas. Iš chaoso į harmoniją. Vilnius: Kabalos studijų centras. 2007, 6-7p.)

Susijusios temos: Malonumas, Dievo paieškos, Amžinas Gyvenimas.

2010 m. liepos 3 d., šeštadienis

Malonumas

Kaip augalai stiebiasi į Saulę, taip gyvūnai į Malonumą. Kitaip tariant, Malonumas yra Saulės atitikmuo, subtiliau organizuotame gyvūnijos pasaulyje. Kaip Saulė, planetos augmenijai, teikia šviesą ir taip išjudina augimo procesus, taip Malonumas išjudina, skatina ir palaiko gyvybės jėgas gyvūnuose. Svarbu suprasti, kad per daug ar per mažai Malonumo yra tas pats kas per daug ar per mažai Saulės augalui. Natūralu, kad siekiame kuo daugiau patirti Malonumo. Esmė paprasta, kuo stipresni, didesni išaugame, tuo didesnį malonumų kiekį sugebame įsisavinti, bet nereikia bandyti apžioti visko per vieną kart. Per daug malonumų sunaikins, sudegins, o per mažai neleis subręsti, išaugti. Malonumo veikiami, mes gauname reikiamą užtaisą įveikti sunkumus ir taip augame.
Malonumo metu atsipalaiduojame, patiriame sklandų energijos srovenimą, tai harmonijos tarp narių būsena. Patirdami kančią įsitempiame, tai disharmonija, natūrali energijos tėkmė iškreipiama, užlaikoma, išcentruojama, suspaudžiama. Iš esmės, kaip jau sakiau, kančia mus grūdina, priverčia augti ir taip patirti dar daugiau Malonumo, teoriškai, turbūt, šis procesas begalinis..
Malonumai gali būti grubūs ir subtilesni, tai tarsi mažiau ir daugiau našus kuras. Subtilūs malonumai, tarkim proto ar dvasios - turi mažiau pašalinio poveikio, taršos (kančios atgarsio) nei grubūs.

Susiję rašiniai: Kas yra aukščiau Tiesos, Pamąstymai apie Grožį, Kaip VISKAS yra.

2010 m. birželio 30 d., trečiadienis

Jei žmonės kaip autobusai

Kartais žmonės man atrodo kaip autobusai. Štai eini gyvenimo keliu, o gal stabtelėjai stotelėje ir lauki.. lauki... Ir štai atvažiuoja gražus ir naujas, patogus, komfortiškas, blizga.. Džiugu širdyj. Štai dabar jaukiai įsitaisysiu prie lango ir nuostabūs vaizdai keisdami vienas kita bėgs it pašėlę, argi ne tai yra gyvenimo laimė? Bet, įsižiūri geriau ir supranti, kad ir koks tas mielas autobusas, jo maršrutas tau netinka. Jis važiuoja visai į kitą rajoną, o gal net į kitą miestą ar šalį. Pajunti stiprų apmaudą.. "ech na kodėl?!..", o juk taaip norisi... Kažkas manyje pasakys "Na ir kas, kad ne į tą rajoną, šok ir važiuok, rizikuok, mėgaukis akimirka, Carpe diem! Juk tai Gyvenimas, juk čia nėra jokio išskaičiavimo ar plano, gal tai pats likimas tave šaukia.. Važiuok..". Taip, atrodytų taip, bet turbūt visi esam ne kartą įsėdę "ne į savo" autobusą, dažniau gal per klaidą, o kartais nebūdami tikri dėl maršruto ir rizikuodami - o gal tiks.. Ir visi puikiai žinome kokios to pasekmės - nusivylimas. Nusivylimas dar didesnis nei tada, kai belaukiant suprantame, kad ši transporto priemonė mums netinka. Pirmas nusivylimas truko tik akimirka, o čia visą likusį kelią atgalios.. Kita vertus, o jei ir pasiduočiau pagundai ir leisčiausi į svetimą rajoną, miestą ar šalį, pasiduočiau nuotykių šauksmui, kad ir kaip smagu be būtų, vistiek ateis vakaras ir teks grįžti. Grįžti namo, į savo lovą, į savo gyvenimą, kur viską pažįstu ir esu reikalingas... Kartais būna ir taip, man pačiam teko matyti, pats vairuotojas stovi ir laukia, bet nėra keleivių, jam liūdna, nes be keleivių jo kelionė tarsi irgi tampa betikslė, ir jis mato tave, ir supranta, kad tau netinka, bet vistiek liūdnai šypteli ir pamoja "Ai sėsk, pasivažinėsim!" ir kiti sėda, ir važiuoja, ir gal visai smagiai praleidžia laiką, tačiau tai vistiek ta kelionė iš kurios visada turėsi grįžti ten kur ją pradėjai...
Sunkiausia akimirka tada, kai autobusas burzgia, stovi vietoje, lūkuriuoja, o variklio nerimas tarsi užkrečia širdį, bet vos tik mašina pajuda iš vietos, įtampa atslūgsta ir visos mintys nukrypsta tolyn, į naujo laukimą..

Susijusios temos: Apie gyvenimo partnerystęApie nelaimingą meilę, Validation (10 min.filmukas).

2010 m. birželio 28 d., pirmadienis

Tvirtos valios raktas


Stasys Paulauskas                                            Versija spausdinimui
„Tvirtos valios raktas“

Tvirta valia – jėga, griežtumas, grožis, kilnumas, ilgos jaunystės šaltinis.
A u t o r i u s

Išleido „Klajūnas“
Kaunas 1936 metai






-1-

Šios knygelės ypatumas – aiškios ir paprastos tiesos, nuoširdus kvietimas tobulinti ir stiprinti savo kūną, ugdyti valią.

-2-

ĮVADAS

Žymiausias Lietuvos istorikas S i m a n a s  D a u k a n t a s,  aprašydamas senovės lietuvių gyvenamąją vietą, papročius ir būdą, štai kaip charakterizuoja lietuvius:

„Regima yra, jog lietuvių kraštas, oras ir erti namai ne tik jų nelepino, bet kuodidesniai stiprino tenai brūzti taip, jog vargu vargą remdamys namuose, dirvose ir dirėse ne vien netižo, bet į geišį (plieną) supentėjo. Nesgi nei žiaurus oras, nei nuožmi žvėrys nenugrėsė jų įsikurti traškančiose girėse, neigi jiems tenai kruvini vargai įkyrėjo...

Visi lietuviai buvo augumo vidutinio... vyrai žaliūkai, su visu sutikę...  Nesgi kaip girioje medžius žemus ir stambius regėjo nuo vėtrų ir audrų nepaveikiamus, tai tarė, jog ir žmonės ne taip aukšti ir smulki, kaip stambūs ir resni žaliūkai yra galintys prieš vargus ir nelaimes stengti (atsispirti). Visi pakenčiantys šaltį ir alkį išturintys, dargana ir speigu niekiną, kalboje ir elgimęsi per vis tiesą saugą... Savo kentėjimuose ir veiksmuose ryžusys ant ko norint, nepesnojos (skubiai dirbo), neankstės (nevengė darbo), bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai: todėl kiekviename darbe ir atlikime klotis buvo...
-3-
 Drabužyje ir valgyje nelepinos, ir jei kas ant to slygo, tą ištižiu vadino; varguose kantrybę ir stangybę, o dūmoje išmintį rodė; viltyje neguro, paskutinėje nenusiminė, o žadėtojo nenusigando, nelaimėje neįsipylė, laimėje nedidžiavos; ką širdyje turėjo, tą ir žodžiu reiškė...

Jaunuomenė taip pat nelepino ir netingėjo, bet nuo jaunų dienų jau į vargus pratinos, nesgi paaugusiųjų tik tas tebuvo mylimas, kas buvo vargo vaiku...
Todėl visi basi, puspliki, lyjant ar sningant, į pastogę nelindo, bet per pusnis ir pūgas ėjo ar keliavo dainuodami ten, kur juos tėvai ar didieji siuntė. Jie taip pat pratinos ir mokės, kaip baslio storumo eglelę ar pušelę viena ranka it kanapę išrauti, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi, taurį ar šerną vienu siučiu (kirčiu) nudaužti, to vien tegeisdami, kad tik vyrais būtų vadinami, ne vaikais.

Lygia dalia ir moteriškosios savo darbuose, reikaluose nenorėjo už vyriškuosius mažesnėmis būti; todėl, kad vyrai kare neprietelius liuosybės graudino ar su meškomis ir vilkais girėse grūmės, tad moteriškosios namie palikusios ūkio darbus be vyriškųjų atliko, nesgi kiekviena tarp jų už didžią garbę sau turėjo šeimininke vadintis... Nuotakos gi sau kraitį klojo... Mažosios savo rūtas augino, ravėdamos ir visaip jas gerbdamos, idant ir jos būtų jau vadinamos mažomis šeimininkėmis. Lepumo taip pat kaip ir vyriškieji neapkentė... Trumpai sakant, moteriškosios
-4-
vyrais būti, o vyrai dar už vyrus didesniais tapti norėjo“ *)
Ši  S i m a n o  D a u k a n t o senovės lietuvių charakteristika aiškiai rodo, kad senovės lietuviai buvo užsigrūdinę, labai tvirto būdo, tvirtos valios ir jau tam nuo pat jaunystės atitinkamai ruošės, lavinos. Aišku, tokių tvirtos valios, užsigrūdinusių tėvų maži vaikai irgi buvo tvirti, neišlepę, nes ir Simanas Daukantas aukščiau minėtoje knygoje sako, girdi, vaikelis, kaip pėdelis, tėvui aunantis vyžą paduodavo; mažieji vaikai žiemos laiku su bočiu ar bobute vilnas kedeno, gijas vijo; vasarai išaušus, patys svaidykles ir saidokus dirbo, vylyčias drožė ir bėgiodami po kiemą ritinį mušė.

Vysk. Pr. B ū č y s iš inteligentų, mokslus einančios jaunuomenės net būtinai reikalauja valios grūdinimo, tvirtinimo. Jis rašo:
„Inteligentui neleistina atsidėti pripuolamais gerumais: jis turi pats savo psichologiją tiksliai sutvarkyti, panaudodamas, kas pripuolamai atsirado gera, pridėdamas, ko trūksta, ir atsimindamas, kad dvasios vidaus tvarkymas ir valios tvirtinimas niekad nesibaigia, kol žmogus gyvas.
Galingieji Libano kalno viršūnių kedrai kartais griūva ir eina niekais. Yra matyta dvasios milžinų, žibėjusių kurį laiką žmonijos padangėje, o paskui patekusių į purvą ir sutrunėjusių jame. Jų eilę pradeda
_______________
*)  Žr. Simanas Daukantas, Lietuvių būdas, Kaunas 1935, 52-71.
-5-
didysis išminčius Salemonas, paskui eina gabusis Tertulijonas ir kiti,. Neminėdami vardų, dirkstelėkime į mūsų tautą ir įsižiūrėkime į nuostabiai didelį skaičių užgesusių žvaigždžių. Tik atsiminkime savo mokyklos draugus ir paklauskime, kur dingo daugumas tų, iš kurių tikėtasi didvyrių sulaukti. Visa tai rodo, kad niekuomet negalima liautis savo dvasią tvarkyti ir valią tvirtinti“ *).

Aš sakau, jei nori pasaulyje užimti aukštą vietą, jei nori tapti genijumi *), jei nori būti Aleksandru Makedoniečiu, Vytautu Didžiuoju, Napoleonu, jei nori būti Demostenu, Ciceronu, Ambroziejumi, jei nori būti Archimedu, Stefensonu, Edisonu, jei nori padangėmis, aplink pasaulį, jūromis skraidyti, jei nori būti Dante, Homeru, Puškinu, Maironiu, jei nori būti Gandi, Tek-Kingu ir t. t. Ir t. t., jei nori būti kunigu, vienuoliu ir ypač šventuoju, nes, kaip sako prof. S t.  Š a l k a u s k i s, „šventieji yra būdingiausi, tvirčiausios valios žmonės“, besėsdamas iš suolo į suolą, bežengdamas iš klasės į klasę, iš kurso į kursą, beleisdamas
_______________
*)  Žr. Vysk. P r. B ū č y s, Gyvenimo pagrindai, Kaunas, 1930, 33.
*) Dažnai literatūroje apie genijus sakoma: „genijus tai beprotybė“, „genijus tai išsigimimas, nenormalumas“, tuo tarpu užmirštama, kad genijus ne dėl to beprotis, išsigimėlis nenormalus, kad jis genijus, bet tik dėl to, kad jis žavimas savo kūrinių, padarytų ar padaryti numatytų, sugalvotų darbų, išsemia valios tvirtybę, užmiršta, nemoka jos atitinkamai papildyti ir tuo būdu išeina iš lygsvaros.
-6-
diena po dienos, metus po metų, grūdink, tvirtink savo valią.
Tvirta, užgrūdinta valia – perlas, auksas, žemčiūgas. Tvirta valia – jėga, drąsa, griežtumas. Tvirta valia pasiekia tai, apie ką silpnavalis, siūbuojąs žmogus nė pagalvoti nepagalvotų. Tvirta valia – žmogaus grožis, kilnumas, ilgos jaunystės šaltinis. Tvirta valia sako: „To noriu – tai padarysiu“, „viskas galima man saistančių įstatymų ribose“. Tvirta valia žmogui būtinai reikalinga, nes be jos, anot žymaus mokslininko C h am f o r t' o, „kas neturi tvirtos valios, charakterio, tas ne žmogus, bet tik daiktas“. Tačiau nelengva sutvirtinti valią, nelengva kiekvienam žmogui pasidaryti atitinkamą raktą atrakinti savyje glūdintį tvirtos valios sandėlį ir leisti valiai pilnai, griežtai, tvirtai veikti. Tai ne vienos dienos darbas. Valia grūdinama pamažu, kasdien atliekant tam tikrus pratimus. Kokie gi tie pratimai?
Skaitytojau, jei tu nori sutvirtinti savo valią, jei nori atrakinti savyje glūdintį tvirtos valios sandėlį, aš tau teikiuosi pasiūlyti tvirtos valios raktą – šią kuklią, sekant žymų filosof. dr. K. R a d w a n' ą  *) ir k. Parašytą knygutę. Joje rasi planingai, sistemingai, tiesa, suglaustai, dėl vietos stokos mažiau pagrįstai, išdėstytą reikalingų tvirtai valiai ugdyti, tvirtinti, grūdinti pratimų ir praktiškų nurodymų eilę. Uoliai juos vykdyk, pasinaudok, nežiūrėdamas į tai, kad jie tau iš pradžios nelengvi, paprasti pasirodys, nekreipdamas dėmesio į tai, kad kiti tau sakys, kad tai tik žaidimas,
_______________
*) Plg. Człowiek silnej woli, Warszawa, 14-72.
-7-
tuščias darbas, kad reikia, girdi, ieškoti kokio nors didesnio pamato, svarbesnių dalykų. Nekreipk į tai dėmesio, tiesa, jei kartais norėtum, negalėtum šioje knygutėje paduotų pratimų atlikti, tai bent du kartu perskaityk šią knygutę įsidėmėdamas, koks buvai prieš skaitymą ir palygink, koks būsi perskaitęs – nejučiomis sulauksi džiaugsmingų vaisių ir tada kartosi ne A. P u š k i n o „Pikų damos“ žodžius: „kam nesiseks, lai verkia ir savo gyvenimą keikia“, bet, jei tau ir mažiau kas nors būtų pasisekę, teisingą, rimtą, universalų posakį: „dariau, ką galėjau“.
_______

-8-

PIRMOJI DALIS
(Atidžiai sek kiekvieną naują pratimą ir stenkis juos nuosekliai atlikti kiekvieną dieną kiek galima tuo pačiu laiku).

1. Judraus veikimo lavinimas
Anksti pabudęs pašok tuojau linksmai iš lovos. Po to, nusiprausk iki pusės trindamasis šaltu vandeniu. Vasarą gali trumpai minutei įšokti į vandenį. Vėliau nusitrink iki raudonumo rankšluoščiu.
(Visą laiką įsivaizduok sau, kad atitinkamu trynimu didėja tavo fizinė jėga).
Paskui išpildyk šiuos, visus kūno raumenis lavinančius gimnastikos pratimus.
1) 5 kartus energingai pakelk rankas aukštyn, 2) 5 kartus palengva sugniaužęs kumščius ištiesk rankas į priekį ir paskui visu smarkumu išskėsk, 3) 5 kartus pritūpk, laikydamas rankas prie klubų, 4) 5 kartus palengva, leisdamas rankas žemyn, mėgink tiesti jas į užpakalį, kad jos už nugaros susisiektų, 5) 5 kartus abi rankas tiesk į vieną pusę, o galvą
-9-
kreipk į priešingą pusę, 6) paskui padaryk 5 kartus priešingai, 7) suk abi į šonus ištiestas rankas ratais, 8) ištiesk abi rankas į šonus ir truputi pasilenkęs suk galvą ratu tai į vieną, tai į kitą šoną, 9) išsižerk ir abi rankas visu smarkumu leisk žemyn, tarytum kapodamas, 10) paimk dviejų kilogramų svorius, ištiesk į priekį rankas ir smarkiai spausdamas žemyn nuleistus svorius, kelk vieną po kitos rankas į pečius, 11) rankas uždėk prie klubų, visu kūnu sukis aplinkui, lenkis į priekį, atsilošk į užpakalį, pritūpk ir raižykis, 12) išskėsk rankas ir karpyk pirštais, 13) apsuk kelis kartus ramiai stovėdamas akimis ratą ir atgal atsuk, na, ir dar pamėgink keletą savo sukombinuotų pratimų.
(Kiekvienas judesys turi būti kuo energingiausias ir visą pratimų laiką reikia sukoncentruoti dėmesį į daromą judesį.
Ši gimnastika lavina pasitikėjimą savimi, išvysto judrų veiklumą, nes atitinkamai judant, iš galvos nervų srovė bėga į švelnius narvelius ir tuo būdu iššaukia pasikeitimą visame kūne).

2. Psichinė gimnastika
Energingai, tiesiai, tvirtai, galvą užrietęs pereik kelis kartus per kambarį.
P a s t a b a. Žinomas psichologijos dėsnis, kad atatinkami išoriniai judėsiai turi įtakos vidujiniams nusistaymams. Juo tavo išoriniai judesiai bus griežtesni, rimtesni, juo tavo nusistatymai bus kilnesni, sąmoningesni. Taigi, nuo išorinių pratimų stiprėja vidujinė jėga. Be to, žinoma, kad galvos smegenys turi turėti kontaktą su nugaros smegenimis. Taigi
-10-
juo bus tiesesnė linija galvos smegenų su nugaros smegenimis, juo tas kontaktas bus tobulesnis, juo toji linija bus kreivesnė, juo tas kontaktas bus disharmoningesnis. Todėl patartina rašant ar skaitant nenuleisti galvos, tada ir atmintis geriau veiks.

3. Griežtumo ir punktualumo drausmė
Vakare tam tikroje užrašų knygelėje trumpai pasirašyk sekančios dienos darbo planą. Tai ir tai būtinai padarysi rytoj. Tiek ir tiek laiko paskirsi tam ir tam dalykui. Tą ir tą valandą punktualiai būsi nurodytoje vietoje.
P a s t a b a. Atmink, kad žmogus vidutiniškai gyvena apie 60 metų. Palygink tai su kuria nors vertybe ir tada pamatysi, kad kiekviena lengvabūdiškai, niekais, veltui praleista valanda tavo gyvenimo kasai daug nuostolių padarė. Taigi, būk griežtas, punktualus, taupyk, gerai išnaudok visą laiką ir ypatingai savo laiku viską daryk.

4.Jausmų iššaukimo būdas
Sutemus atsigulk ant lovos ar sofos tarytum norėdamas užmigti. Įtempk savo muskulus, o rankos ir kojos tegul nusvyra visai nevaldomos. Akis užsirišk juodu kaspinu ir ausis sklandžiai užsikimšk vata. Tada pradėk giliai kvėpuoti, į nieką nekreipk dėmesio, o tik įsivaizduok raminančius vaizdus, pav. Gražias gėles nuolatos iš vienos aukštumos krintančias arba javų lauką, kur vėjo pučiamos siūbuoja nokstančios varpos. Kiti
-11-
vaizdai gali vaizduoti miško ošimą, jūros bangų šniokštimą, tyrų smėlio šaždenimą ir t. t.
P a s t a b a. D r. L i o  A i r s c h a f' a s  sukonstravo ramumui matuoti aparatą, kur menkiausiai pajudėjus buvo įjungiama elektros srovė ir tuoj suskambėdavo skambutis. Vystant ramumo jausmų iššaukimo būdą, galima pasidaryti nejautriu neigiamom įtakom, kurios eina į mus nuo kitų žmonių ar išorinių daiktų ir tuo būdu atsitverti tarytum kinų siena nuo išorinio pasaulio triukšmo.
Ramybė, nereagavimas į visokias nereikalingas išorines įtakas teikia jėgos ir duoda pajusti savo jėgą, todėl prieš kiekvieną svarbų nusprendimą pakartok aukščiau nurodytą pratimą.

5. Sugestyvinė lentelė

Pasistatyk ant stalo baltą kartono lentelę ir joje išpaišyk spalvota kreida didelėmis, energiją reiškiančiomis raidėmis tokius įsakymus:
Esu drąsus,
pasitikiu savimi,
esu ištvermingas,
viską galiu padaryti,
esu tvirtas.
Žiūrėk 3 mėn. Į lentelę, dvasioje koncentruodamas kiekvieną paskirą raidę. Pagaliau energetiškai nusiteik, prisimerk ir pakartok kelis kartus tuos įsakymus stipriu, imperatyviniu balsu, taip, tarytum sugestijonuotum kitą asmenį.
P a s t a b a. Yra žinoma, kad pakartojus savo dvasioje kelis kartus kurią valandą rytoj reikia nubusti, kaip tik
-12-
tą valandą ir nubundama. Tai įvyksta dėl to, kad per ištisą naktį veikė pasąmonė. Taip pat aukščiau minėtame atsitikime, kas buvo įsivaizduota, realizuojas.

Aukščiau pateiktoje pastaboje sutikote terminą „pasąmonė“. Kas gi yra ta pasąmonė ir kokios yra jos savybės?
Pasąmonė yra tam tikra vaizduotės funkcija, veikimo būdas, kuriuo atgaivinami sąmonėje su  asociacijos pagelba seniau matyti vaizdai... Psichologai sako, pasąmonė - „Thesaurus formarum sensibilium“. Tai tarytum būtų koks labirintas, į kurį nuslenka iš mūsų sąmonės matyti vaizdai ir čia pasilieka, kol, progai pasitaikius, vėl iškils į sąmonę. Į pasąmonę kartais patenka net ir tokie vaizdai, kurie nebuvo sąmonėje, į kuriuos mes savo dėmesio nekreipėm. Pav., gatvėje sutikti žmonės, kurių savo akimis nesuskubom pastebėti, greitai pro akis praslenką vaizdai ir t. t.
Sąmonę valdo protas, o pasąmonė proto kontrolei dažnai nepasiduoda. Ji net prieštarauja protui. Pav., sapnai: kokių keistenybių žmogus neprisapnuoji. Pasąmonė dažnai nepasiduoda ir valios valdžiai. Tai aiškiai matyti, kai užeina vadinamasis „kvailas juokas“, „kvaila neapykanta, nepasitenkinimas“. Juo labiau tada stengiesi nesijuokti, nepykti, juo labiau ima juokas, pyktis ar nepasitenkinimas. Arba neretai pasitaiko somnabulų, miegakalbių (asmenys, kurie miegodami vaikšto, kalba ar ką veikia). Jie kartais pridaro nuostabių darbų. Niekieno nepažadinti, patys neprabudę naktį atsikelia, išeina iš savo miegamojo, vaikšto laiptais, kartais užlipa ant stogo arba taip
-13-
ką nors didelio padaro, ko nemiegodami nieku būdu nepadarytų. Būna, kad tokie somnabulai baigia dirbti tuos darbus, kuriuos vakare buvo nutraukę, to nejausdami grįžta į kambarį ir vėl gražiai į savo vietą atsigula. Arba būna ir taip, kad mokinys ar studentas, vakare, rodos, neparuošė pamokos, o ryte atsikėlęs jau puikiausiai viską moka, atsimena. Be to, „dažnai naktis – kaip sako žymus XIX šmt. Prancūzų Akademijos mintytojas A.  G r a t r y  - duoda patarimą“ *). Tai veikia pasąmonė. Pasąmonės mes nejaučiame. Atrodo, kad jos visai nėra. Tačiau iš jos, pasitaikius progai, iškyla visa, kas kartą buvo mintyta, matyta ar skaityta.
Daug smarkiau išplaukia tie dalykai, kurie gyviau ir su didesniu pergyvenimu buvo pasisavinti, pav., pergyventi malonumai, nelaimingi atsitikimai, šlykštūs kitų pasakojimai, kinų ar romanų vaizdai... ir išplaukę mus veikia kartais net prieš mūsų norus ir įsitikinimus *).
P a s t a b a. Matėme, kad pasąmonė vis dėlto yra kvaila nenuorama. Ji labiausiai veikia miegant, nes dieną, budint ją valdo, stelbia žmogaus protas ir valia. Todėl yra būtinas reikalas tvirtinti valią, kad mažiau nesąmonių prisvajotų mūsų pasąmonė.

6. Praktiški nurodymai
Norint pasiekti kurį nors tikslą, reikia, kaip generaliniam štabe, išsidirbti planą. Pirmiausia aiškiai žinok tikslą, kuriam vartoji ištisą eilę veiksmų.
_______________
*) Źr. Źródła (przełożył J. H e m p e l ), Warsczawa 1870, 27.
*) Žr. K. R. S k u r k i s, Kinai, romanai ir dvasios išnaros: „Ateities Spinduliai“ nr. 11 (1935) 272-272.
-14-
Apgalvok visas priemones, kurios veda prie to ir lygiai taip pat kliūtis, kurias reikia nugalėti. Kaip visas tavo planas bus paruoštas ir smulkmeniškai aptašytas, išdirbtas, tik tada galipradėti ką nors veikti.
Labai sveika prieš kiekvieną darbą ar apskritai kasdien ką nors gero, kilnaus pamintyti, nes mintys nuostabiu būdu persunkia visą kūną. Be to, labai reikšminga yra minties galybė. Apie ją štai ką sako Vysk. P r. B ū č y s:
„Be galo yra didelė minties galybė. Gamtininkai tai pastebėjo tik XIX šmt. Mintis viešpatauja gamtai tomis priemonėmis, kurias technikai išrado. Mintis yra tikroji didžiausių istorijos įvykių priežastis. Mintis visų galingiausiai veikia žmogaus dvasios ir valios srityje“  *).
Numatytam tikslui suteikti ne praeinančią, laikiną, bet pastovią vertybę, reikia kaip galima geriau, planingiau tą tikslą apsvarstyti, mintinai įsivaizduoti, geriausia esant tokiose aplinkybėse, kur visa aplinkuma rodo gamtos jėgą, pav. Pajūryje ar tarp majestotinių kalnų. Jei to neleidžia padaryti gyvenimo sąlygos, galima tai pakeisti atitinkamu pasivaikščiojimu ar atitinkama skaityba (Marden, Toth ir k.).
Atitinkamų knygų skaitymas turi didelės reikšmės valiai tvirtinti ir numatytiems tikslams, sumanymams realizuoti. Tai ypatingai pabrėžia Vysk. P r. B ū č y s. Jis rašo:
„Skaityk energingų idealistų gyvenimo ir darbų gerus aprašymus. Iš to susidarys jų ir
_______________
*) Žr. Gyvenimo pagrindai, 33.
-15-
tavo minčių giminingumas, kurs pažadins tūninčias tavo sielos gelmėse dvasios jėgas“ *).
Tuose kambariuose, kur dažniausiai būni, pakabink didvyrių paveikslus, kaip Napoleono, Cezario, Vytauto, Augustino, Kazimiero ir k., ir ant sienų, jei patogu, pakabink parašus „esu stiprus“, „esu galingas“, „esu rimtas“ ar pan., kad kiekvienas pažvelgimas tvirtintų tavo valią, tavo įsivaizduotą tikslą. Be to, būtų gera, jei pasidarytum sau žymių žmonių albumą, kasdien vartytum jį, papildytum naujomis pasaulio žvaigždėmis ir stebėtum jų psichologiją... Tas tau labai daug padėtų p a ž i n t i , s u p r a s t i  i r  a t j a u s t i  kiekvieną apie tave tebekrutanį žmogų...
pradėk rašyti ateities dienyną.
Atskirame sąsiuvinyje įsirašyk, tik švariai, gražiai, aiškiai, tiesiomis, lygiomis raidėmis (juk tiesiai, gražiai rašyti lengviau, negu kreivai, vingiuotai), kiekvienos dienos naujus, aukštesnius tikslus, idealus, sumanymus. Įsivaizduok, kad esi skulptorius, kuris, turi iškalti idealų, tvirtos valios žmogų su savo veido bruožais. Tad kalk – rašyk, bet niekuomet nerašyk „gal“, bet tik „tikrai“, ne „ties – panašiai“, bet „taip“, ne „pabandysiu“, bet „padarysiu“.

7. Rašysena-tvirtos valios ir būdo veidrodis
Minėjau, kad reikia rašyti gražiai, aiškiai, lygiai, nes anglų rašytojas Šekspyras sako: „Tavo gyvenimas
-16-
(būdas, valia ir mintys) panašus tavo rašysenai, kuri aiškiai, kaip veidrodis, parodo jį tam, kuris moka stebėti“.
Rašymas yra diriguojamas proto ir valios, todėl atskiro žmogaus raštas turi tas pačias ypatybes, nežiūrint to ar jis bus parašytas dešine ar kaire ranka.
Stebint rašyseną reikia kreipti daugiau dėmesio į tai, kokį įspūdį daro bendras rašto vaizdas ir atskiros raidės.
Aiški, maloni rašysena yra tvirtos valios, tvarkingo, tiesą mylinčio, aiškiu, blaiviu, tvirtu žvilgsniu per gyvenimą einančio žmogaus. Priešingai, netaisyklinga, sunkiai įskaitoma rašysena rodo netvarkingumą, pakrikusį mąstymą, karščiavimąsi, nelygumą darbe. Taip pat dėl ligos ir skubaus rašymo gali būti tokia rašysena. Tai išimtys.
Kas rašo labai spausdamas plunksną, turi daug energijos, neretai yra užsispyręs ir staigus.
Didelėmis raidėmis rašo energingi, turį organizacinių gabumų žmonės. Jei kas rašo didelėmis, suspaustomis, plonomis raidėmis, tas labai aukštai vertina savo darbus, žinojimą, yra labai opus, karštas ir sunkiai sugyvenamas.
Apvalios ir nevienodo dydžio raidžių formos rodo gerą būdą, valios minkštumą, nepastovumą. Aukštų raidžių ir vingiuotas raštas rodo savęs aukštinimą ir tuštumą.
Graži, smulki, su vingiuotomis raidžių uodegutėmis rašysena yra gero, jautraus, pastabaus, mylinčio žmogaus.
-17-
Graži, pilna, didelių raidžių rašysena yra atviro, geros širdies, jautraus žmogaus.
Smailių, gulsčių raidžių rašysena yra gero, optimisto, leksisto, gudraus žmogaus.
Žmonės kurie palieka platų popierio lauką,  paskui rašydami susiaurina, yra šykštūs, kurie tačiau nenori savo šykštumo parodyti.
Iš gauto rašto galime daug išvadų padaryti apie jį rašiusį žmogų, todėl labai svarbu paduodant į kurią nors mokslo įstaigą prašymą, prašant tarnybos ar šiaip asmeniškais reikalais pas ką nors kreipiantis gražiai, švariai rašyti...
Be to, pasak O n o s  F i s c h h o f, Budapešto grafologijos garsenybės, iš pastatytos ant raidės „i“ taškų, esą galima aiškiai pažinti žmogaus charakterį, valios tvirtumą.
Jei kas visai nestato taško, tas yra lengvabūdis ir vėjavaikiškas. Pailgas taškas reiškia įtamptą proto gyvenimą...
Storas, riebus taškas ant „i“ - materijalizmas, šykštumas, savimeilė.
Kilnių, gražių siekimų žmonės visada tašką stato daug aukščiau, negu paprastai, cinikai – daug žemiau.
Dešiniau raidės „i“ pastatytas taškas – reiškia energiją, valią, ryžtumą; kairiau – atsargumą ir abejingumą.
Taškas, kuris jungia sekančią raidę ir sudaro lyg jos pradžią – rodo minčių ir veiksmų nuoseklumą.
-18-
8. Tvirtos valios žmogaus gerosios pusės
Gal atmenate pasaką, kur pasakojama, kaip gera burtininkė davė vaikams tris magiškus nurodymus, kurie turėjo padėti pasiekti nustatytą tikslą. Tvirtos valios srityje tos trys magiškos gerosios pusės yra: drąsa, pasitikėjimas savimi ir ištvermingumas. Tvirtos valios žmogus turi visą gyvenimą nešti prieš save drąsos žibintą. „Ar galima pereiti Alpių snieguotus kalnus?“ - paklausė savo karininkų imperatorius Napoleonas, „Gal galima, jei tai neperžengs galimumo ribų“ - skambėjo nedrąsus atsakymas. „Tokiu atveju pirmyn!“ - atsiliepė Napoleonas, nesibijodamas gręsiančio pavojaus. Tebūnie tas atsakymas mums pavyzdžiu kasdieniniame gyvenime.
Kaip reikia elgtis staigaus pavojaus metu? Pirmiausia reikia pagalvoti, kas darytina tuo momentu, paskui gi žaibo greitumu daryti. Kad niekas tau gyvenime neužbėgtų už akių ir kad kiekvienu momentu galėtum pasirodyti drąsiu, turi laisvomis valandomis svarstyti įvairias gyvenimo galimybes, kuriose tu gali  pakliūti į pavojų. Tu turi turėti savo pasąmonėje paruoštus reagavimus. Ir taip, pav., įsivaizduok, kad teatre kyla gaisras ir panika. Arba traukinį užpuola plėšikai, staiga po tavo kojomis lūžta ledas, tau kas nors atsiunčia liūdną žinią ar tave ištinka kits koks pavojus. Tada vaizduotėje sukombinuok, ką tokiu atveju darytum. Tebūnie tavo vaizduotė kinas, kurio ekrane skrieja didžiausių pavojų vaizdai. Tu pats dalyvauk juose kaip didvyris,
-19-
kuris nieko nebijo ir kuris blogiausioje būklėje iškarto sąmoningu darbu, veiks,u pasipriešina pavojui. Tu niekuomet gręsiančio pavojaus akivaizdoje nesistenk surikti visa gerkle, nenustok sąmonės, nes tas tau nieko objektyvaus nepadės, o tik greit, šaltai susiorientuok, ką daryti ir kaip gelbėtis.
Nusistatyk visą gyvenimą šalia didžiausių priešingumų nė karto nepažvelgti anapus savęs ir nė karto nematyti savęs nugalėto. Kas dažnai siūbuoja, prisitaikydamas prie kitų nuomonių, tas silpnina savo valią ir visai netenka savo nuomonės. Nuo vėjo linksta tik krūmokšniai, o ne ąžuolai. Didis žmogus tas, kurs neina paskui kitus, bet pats juos veda.
„Milordai, žinai, kad aš, o ne kas kitas gali išvaduoti tėvynę“ - taip tvirtino 1757 m. Kunig. Pitt'as Devonchice. Ir iš tikrųjų, jis išvadavo tėvynę. Kaip tai reikia pritaikyti gyvenime? Gyvenimas reikalauja pasitikėjimo savimi ir patvaros. Labai lengva pažinti, ar žmogus yra tvirtos valios ar jis visai bevalis, žiūrint, ar jis pasitiki savimi, ar jis elgiasi pagal savo nusistatymus, ar pagal minios šauksmą. Gyvenimas tik po kurio laiko įvertina mūsų pasitikėjimą savimi ir parodo mums, kiek mes tuo laimėjome. Žinoma, aš čia kalbu tik apie rimtą, leistiną, deramą pasitikėjimą savimi.
Ištvermingumas yra trečioji tvirtos valios žymė. Nuo jo pareina kiekvieno darbo pasisekimas. Nėra pasaulyje žmogaus, kuris be ištvermės galėtų padaryti didelius darbus. Dažnai gyvenime ištvermė
-20-
pralenkia net gabumus. Vienas mintytojas pasakė, kad „genijus, tai ištvermė“. Žinomas gi psichologas prof. F o e r s t e r i s  rašo: „Tikra ištvermė yra didžiausia jėga, nes niekuomet neišsemiama“. Ir iš tikrųjų, jėzuitas W a s s m a n n ' a s  apie 30 metų rimtai, ištvermingai tyrinėjo nuostabų skruzdžių gyvenimą. M y k o l a s   A n g e l a s  irgi su didžiausia ištverme 20 metų studijavo anatomiją, pats tvarkė visus dailininko įrankius bei dažus ir visas savo dvasios jėgas aukojo menui. Taip pat prelatas A. J a k š t a s – D a m b r a u s k a s, šiaismet minėjęs savo 75 m. Amžiaus jubiliejų, su didžiausia ištverme dar ir šiandien dirba daugiau kaip prieš 40 metų pradėtąjį rimtą, mokslinį , literatūrinį darbą.
Yra daug ištvermingų žmonių, tačiau yra greit užsidegančių žmonių, bet jie ką nors pradėję veikti, greit atšąla ir nebaigia pradėto darbo. Jiems rodosi, kad negalima diena iš dienos tą patį daryti. Yra ir tokių, kurie gali išlaikyti didžiausius skausmus, bet kai kentėjimai ima juos spausti ištisais metais..., tada jie nekantrauja, neturi ramybės ir veikia kaip vaikai. Ir dar yra žmonių, apie kuriuos S e n e k a  sako: „Stebėkis tais, kurie vėl imasi didelių darbų, nors jiems ir nepasisekė tai, ką buvo numatę nuveikti“.
Ištverme vadiname tą milžinų jėgą, kuri neramiam ir daug norinčiam sako: „E s i  k a n t r u s  ir g a l i  l a u k t i „. Neištvermingiems gi patartinas nors šis paprastas bandymas. Pav. Paimk kurį nors straipsnelį ir iš jo išrink žodžius, kurie rašomi su „m“, suskirstyk juos į grupes – daiktavardžius ir veiksmažodžius ir kit. Išrink žodžius, kurių šakny
-21-
rašoma „ą“, „ų“, „į“ ir t.t. Nenutrauk šio pratimo, nors jis tau ir nusibos, atsimindamas tai, kad kiekvieną pradėtą pratimą turi būtinai baigti, nenustoti ištvermės, kantrumo.


9. Tyla ir ramumas
Tyla – gera byla; tyla – auksas – sako patarlės. Tyla ir ramumas yra genialumo šaltinis *).
Kaip daug jėgos turi dangų siekią kalnai, taip daug jos turi ir tas žmogus, kuris tyčia mažai kalba. Didelė idėja ar didelis reikalas tikrai nebus įvykintas, jei prieš laiką apie tai su visais kalbėsime, aiškinsimės, girsimės. Žinoma, reikia turėti nors vieną asmenį, su kuriuo galėtum pasitarti, kuriam galėtum pasigirti, pasiskųsti: mat, kartais žmogus visko pats nepastebi, nenumatai...
Daug energijos išeikvojame tuščiam, beprasmiškam, kasdieniniam kalbėjimui. Gaila! Todėl stenkis mažai kalbėti. Jei kalbi, tai kalbėk imperatyviniu tonu. Kiekvienas tavo žodis turi turėti aukso vertę.
Paprastai elkis taip:
Jei tau kas iš pažįstamųjų pasakoja kokią kasdieninę, sencacingą naujieną ir tu labai nori atsakyti, tai tuo metu pradėk giliai kvėpuoti galvodamas, kad juo mažiau kalbėsi, juo daugiau paliks tavo sieloje psichinės energijos. Žinoma, nepraleisk progos išgirsti tokių naujienų, kurių tu daugiau jau niekad negirdėsi.
_______________
*) Plg. A.  G r a t r y, Źródła, 11-15.
-22-
Panašiai elkis ir tada, kai tu kalbi poilsio metu, gatvėje ar pažįstamų būrelyje.
Ramus žmogus visuomet sužadina įdomumą ir sutaupo didelę jėgų atsargą. Kartais daugiau vertas ramus pažvelgimas, negu ištisa srovė žodžių, kurie mus tik nuobodžiais, neįtikinančiais padaro. Tai gerai įsidėmėkime! Žinoma, tuo tegu neprisidengia „nemoką kalbėti“, mulkiai ir k.
-23-
ANTROJI DALIS
(Visus aukščiau minėtus pratimus kartu su sekančiais reikia atlikti kiekvieną dieną, kiek galima tuo pačiu laiku).
1. Kvėpavimo pratimas
Išvėdintame kambaryje sėdėdamas ir laikydamas rankas prie klubų arba ore vaikščiodamas giliai įtrauk maždaug per 3 sek. Pro nosį oro, palaikyk 1 sek. Ir paskui maždaug per 3 sek. Plengva orą išpūsk pro burną.
(Kvėpavimo metu reikia įsivaizduoti, kaip plaučių pūslės prisipildo gaivinančiu deguoniu ir teikia naujų jėgų).
P a s t a b a. Nors niekas nedraudžia kvėpuoti, tačiau naujų laikų žmogus perdaug paviršutiniškai kvėpuoja. Paprastai kvėpuodamas suaugęs žmogus įtraukia apie pusę litro oro ir apie tiek iškvepia. Tuo tarpu giliu, uoliu kvėpavimu galima į plaučius įtraukti 2-3 litrus oro. Gryname ore yra daug deguonio, be kurio žmogus negali nė kelių minučių išgyventi, nes jis reikalingas dujų apykaitai ir degimo proceso palaikymui. Giliu kvėpavimu galima daug lengviau (nes oras lies visas, deguonį siurbiančias plaučių pūsleles) padidinti deguonio kiekį kraujuje, kurs teikia dvasios naujumo, didesnio protinio darbo našumo ir energingumo.
-24-
2. Blogų įpročių šalinimas
Įprotis yra antra prigimtis. Blogas įprotis naikina gerąsias įgimtas žmogaus ypatybes ir tvirtą valią, todėl blogus įpročius reikia visu griežtumu šalinti ir ugdyti gerus, valią tvirtinančius įpročius. Skubiai pradėki kovą.
Artimiausiom dviem dienom susilaikyk nuo rūkymo. (Jauniems, moksleiviams rūkyti būtinai turi drausti tėvai ir mokykla. Jei kas nerūko, tešalina panašiai kitą kurį nors rūkymui lygų, blogą įprotį). Kitom dviem dienom susilaikyk nuo alkoholio (jei esi abstinentas, padaryk kaip aukščiau patarta). Likusiom dviem dienom stenkis kalbėti trumpai ir griežtai, nekreipk didelio dėmesio į visokias kasdienines, paprastas sensacines žinias, niekam nepasakok savo planų, žinoma, kam nereikia, ir susilaikyk nuo visokių „pletkų“.
Tabakas ir alkoholis yra mūsų organizmo nuodai. Žinomas psichiatras prof. K r a e p e l i n' a s  tyrinėjimais įrodė, kad asmenys, ypač jaunieji, vartodami šiuos narkotikus daug mažiau galvoja ir dirba. Be to, alkoholis yra silpnos valios ir pralaimėjimų šaltinis. Tai jau labai seniai pastebėjo net paprasti žmonės. Štai bent vienas argumentas. Kartą pas karalių Krezą atėjo senas lydietis ir tarė: „Karaliau, nepradėk karo su persais, nes persai geria tik vandenį!“
P a s t a b a. Stenkis atprasti nuo rūkymo ir gėrimo. Be to, stenkis atpratinti nuo to ir savo pažįstamuosius bei draugus. Tiesa, tu jų neįtikinsi, kad rūkymas, gėrimas
-25-
yra blogas, valią silpninąs įprotis. Jie tau netikės! Jie tau sakys: „Nieko nesupranti; pats nerūkai, negeri, tai taip ir kalbi“. Tu sutik su jų pasiteisinimais. Sakyk, žinoma, žinoma. Na, bet pamėgink bent dvi savaites nerūkyti! Tu kartais laimėsi ir tau bus juoko, kai mokytas žmogus, po kelių dienų, tarytum mažas vaikas, seilę rydamas griebsis čiulpti narkotikais dvokiantį papirosą. Tada tu jo klausk: na, kas gi tau pasidarė? Kur tavo valia?
Tam tikromis progomis panašiai gali išbandyti ir alkoholio mėgėją.
Iš minėtų bandymų padaryk išvadą: rūkymas ir gėrimas yra blogi įpročiai, pavergia žmogų, silpnina jo valią, todėl reikia nuo jų kuo skubiausiai bėgti, atprasti, šalintis ir daugiau jau jų nebepažinti!
 3. Fizinės sąlygos tvirtai valiai grūdinti

1) Geras maistas
Kalbėti čia apie maistą, rodos, būtų ne vieta, tačiau dėl tam tikrų motyvų aš negaliu ir šio klausimo nepaliesti. Paliesiu jį, remdamasis specijalistų – gydytojų mokslu, bet tik tiek, kiek jis čia, mano išmanymu, yra reikalingas.
Valgyti visi valgo, bet mažai kas tinkamai valgo. Taigi, saugokis daug valgyti vienu kartu, ypač prieš eidamas gulti, bet ir dažnai nevalgyk, nes pagadinsi virškinamuosius organus. Jei gali, valgyk daržoves, vaisius, gerk pieną, apyžalius kiaušinius. Kas valgo sausus, maža rūkščių turinčius valgius, turi būtinai gerti girą ar citrinos sunką. Be to, stenkis
-26-
kuo mažiausiai valgyti mėsos. Tiesa, aš čia neturiu galvoje tų, kurie dirba sunkų fizinį darbą.
Apskritai imant, žmonių vartojamas maisto kiekis skaičiuojamas kalorijomis. Įvairių šaliųvartojamo maisto kiekis rodo nedidelius svyravimus. Prof. M a x  R u b n e r  darė palyginimus europiečių, amerikiečių ir Azijos gyventojų. Mažiausiai maisto vartoja japonai, būtent, 2550 kalorijų dienai ir daugiausia anglai – 3000 kalorijų...
Žmogui būtinai yra reikalingas azotinis maistas. Mažiausia proteino (turtingas maistas azoto baltymais) vartoja rusai – 79 gr. Per dieną, daugiausia anglai – 90 gr. Tarp Amerikos, Anglijos, Vokietijos ir Italijos vartojamo proteino skirtumas siekia tik 3 gr.
Kaip žinome, žmogaus kūnas daugiausia turi vandens, paskui baltimo medžiagų, iš kurių susidaro visi žmogaus kūno audmens (raumens ir t.t.) ir riebalų. Baltymo medžiagą (proteiną) žmogus gauna iš augalų ir gyvulių. Tiktai riebalus grynam pavidale labai gerai pavaduoja ir anglies hidratai, būtent, cukrus ir miltai. Mažiausia riebalų suvartoja per dieną japonai – 29 gr. Ir daugiausia anglai – 105 gr.
Pas mus kaip svarbiausias maistas laikoma „duona“. Dėlto sakoma „užsidirbti duonos kąsnį“ ir t.t., bet iš tikrųjų tik 2/5 žmonijos valgo duoną, 3/5 vartoja ryžius ir kukurūzų košę. Gyvenantieji apie Viduržemio jūrą ir tautos, priėmusios Viduržemio jūros tautų kultūrą, yra tikrieji duonos valgytojai. Visi mongolai ir kitos Azijos tautos yra košės valgytojai.
Duonos valgytojai pasižymi aukštesne kultūra. Jie vartoja įvairesnį maistą ir tame skaičiuje nemaža
-27-
mėsos. Košės valgytojai yra beveik visi vegetarai.
Žmonės labai griežtai laikosi valgymo papročių. Tik bulvių, kavos ir cukraus įvedimas labai pakeitė valgių papročius. Parinkdami sau valgius, žmonės daugiausia vadovaujasi ne tiek jų maistingumu, kiek jų skanumu.
Minėjau, kad kiek galima, reikia daugiau valgyti daržovių. Pasakysiu, kad šiandien daržovės jau labai įėjo į madą, tačiau ne visi žino, kas yra tos „daržovės“ ir kam jos valgytinos.
Nuoseklumo dėliai čia šį tą turiu pasakyti ir apie daržoves bei jų vartojimo reikalingumą.
Daržovės nėra augalai, kurių maistingumas priklauso nuo turimo krakmolo ar cukraus kiekio. Javai, ankštiniai, bulvės, bananai ir sodų vaisiai visai nėra daržovės. Daržovės yra valgio priedeliai, turį maža krakmolo ir cukraus, o daugiau aromatinių medžiagų ir įvairių formų celiuliozių. Daržovės yra: 1) lapuotos: kopūstai, salotai, spinatai ir k., 2) įvairios šaknys, agurkai, pamidorai ir k.
Daržovės turi specifišką vertybę maitinimesi. Jos padeda virškinimui, sužadina apetitą. Toliau daržovėse yra organizmui reikalingų mineralinių druskų šaltinis. Virinimas tas druskas sunaikina, jei vanduo išpilamas lauk. Tų druskų nedaug reikia, tai mažas daržovių vartojimas jas padengia. Jei žmogus negyvena tik iš pyrago, išvirintos mėsos ir taukų, tai jis negali justi mineralinių druskų stokos. Daržovėse nėra valgomosios druskos, kuri yra labai nuodinga.
-28-
Jei į kūną nepatektų daržovių, turtingų kalijumi, tai druskos kenksmingumas tuojau išeitų aikštėn.
Daržovių naudingumą sudaro juose esamieji vitaminai. Jų yra ir piene, mėsoj, nes gyvuliai maitinasi žole.
Vitaminų yra kelios rūšys, būtent, A, B, C, D ir E. Kas jie yra mokslas dar ir iki šiol nepajėgė gerai išaiškinti. Vitaminai virinami yra labai atsparūs, nežūva. Jie būtini žmogaus gyvybei palaikyti.
Vitaminai A reikalingi organizmui augti. Jų yra salotose, pamidoruose, mažiau pupose, šabalionuose, agurkuose. Jų yra ir piene, grietinėlėj, svieste. Neturi minėtų vitaminų runkeliai, grybai ir k.
D vitaminai yra vaistai nuo rachitizmo – kalkių stokos kauluose. Jei jų trūksta vaikams, tai jie rachitikai. Daržovės jų beveik neturi. Jų yra kiaušiniuose, riebiose žuvyse ir mielėse.
B vitaminai yra vaistai nuo beri beri ligos – nervų uždegimo. Jų yra agurkuose, šparaguose ir kopūstuose.
C vitaminai reikalingi apsiginti nuo skorbuto – dantų ir dantų smegenų ligos. Jų yra kopūstuose, runkeliuose, pamidoruose, agurkuose, pupose, citrinose ir k.
E vitaminai palaiko žmonių dauginimosi galią.
Vitaminai sumažėja virintose ir ilgiau pagulėjusiose daržovėse, todėl patartina jas vartoti žalias ir šviežias. Visos daržovės naikina druskos nuodingumą. Be to, labai naudingi ir vaisiai.
-29-
Patarlė sako: „Valgome tam, kad gyventume“, tačiau jei žmogus nenormuos savo apetito, valgys be saiko, jis nutuks. Tiesa, yra žmonių, kurie ir mažai valgydami tunka, tačiau tai normalios išimtys. Apie riebiuosius paprastai šiaip atsiliepiama: „ot gerai atrodo“, „kad aš toks riebus būčiau“ ir pan. Deja, liesiems nėra ko nusiminti ir išviršine riebiųjų išvaizda apsigaudinėti! Geriau yra pažvelgti į žemiau pateiktą keturiasdešimts dviejų „Gyventojų apdraudimo bendrovių“ 24 metų tyrimo rezultatus.
Jų nustatyta, kad iš 100.000 žmonių miršta:


Liesi
Normalūs
Riebūs
Apopleksija
112
212
397
Širdies liga
128
199
384
Jaknų liga
12
33
67
Inkstų liga
97
179
374
Cukrinė liga
6
28
136
Šių ligų %
100
183
368
Šiltine
40
37
45
Plaučių uždegimu
201
158
151
Vėžio liga
120
144
156
Šių ligų %
100
94
93
Džiova
195
84
23
Visų ligų be džiovos %
100
123
177



Šis statistika rodo, kad „geras atrodymas“, kaip paprastai a[ie riebiuosius sakoma iš tikrųjų yra liga
-30-
ir gana pavojinga, nes jų mirtingumo nuošimtis yra nepalyginamai didesnis už liesųjų nuošimtį.
Taigi, stengtinasi būti tvirtesnės valios, stengtinasi prilaikyti apetitą, stengtinasi išlaikyti normalumą, vidurį, ir, sutikus riebų žmogų, sakyti: „kaip jis blogai atrodo“, „kaip tamsta blogai atrodai“, o liesą: - „kaip tamsta puikiai atrodai“, „koks tamsta gražus“ ir p. *) .
Prisilaikyti valgyme yra sveika. Paskutiniais laikais badavimu pradėtos gydyti įvairios ligos. Štai ką rašo apie badavimu gydymąsi gyd. V. Ingelevičius:
„Tas gydimosi metodas yra natūralus gydymo būdas, turi ir moksliškai paremtą pagrindą. Jis yra pigus, patogus. Juo daug ligų (ypač medžiagos apykaitos) galima gydyti ir žymiai sveikatą pataisyti, bet jis nėra nepavojingas. Per jo pravedimą reikia kontrolės ir vadovavimo kompetetingo gydytojo, kad atsiektų teigiamų rezultatų ir nepadarytų nepataisomų klaidų, kurios gali priversti prie mirties. Su tuo reikia atsargumo“ *).
2) Virškinamųjų organų gimnastika
Atrodo, kad kalbant apie tvirtos valios grūdinimą minėti virškinamuosius organus būtų irgi ne vieta, tačiau ne. Juk virškinamieji organai palaiko visą organizmą, teikia galimybės vystyti bet kurias dvasines
_______________
*) Pgl. Dr. J. P., Kas gerai atrodo: „Lietuvos Aidas“, nr. 229 (1931).
*) Dėl gydymosi badavimu: „Lietuvos Aidas“, nr. 185 (1931).
-31-
galias, taigi, į juos nekreipti dėmesio, būtų nelogiška. Be to, labai liūdna, kai žmogus, tuo visai nesirūpindamas, pagadina virškinamuosius organus. Tada žymiai sumažėja jo jėgos, tvirtos valios sandėlis ir kartais mirtis pabeldžia tokiam žmogui į dantis.
Iš viso to plaukia būtinas reikalas gimnastikuoti virškinamuosius organus. Taigi, valgant visuomet reikia gerai kramtyti ir dažnai nevalgyti. Taip pat saugokis valgyti pagedusį maistą. Be to, visuomet kiek ankščiau prieš pusryčius, jei turi sveiką gerklę, išgerk truputį šalto vandens ar suvalgyk kelis šviežius vaisius. Tuo būdu sudarysi tinkamas sąlygas normalaus virškinamųjų organų procesui, kuris turi lemiančios reikšmės dvasios stiprinimui ir žmogaus egzistavimui.
3) Darbo normavimas
Pakreipk savo dėmesį į darbą. Taip lavindamasis įprasi, išmoksi savo dėmesį koncentruoti, kas padidins darbo našumą.
Visus savo kasdienius, eilinius darbelius reikia skubiai padaryti. Kaip liūdna, kai žmogus paskendęs savo kasdieniuose darbeliuose, neturi laiko nė dvasinėmspratyboms atlikti, pasimelsti. Gaila laiko, todėl reikia tinkamai kiekvieną minutę išnaudoti. Žinoma, kas valandą reikia daryti trumpą pertrauką ir giliai pakvėpuoti.
Geriausias protiniam darbui laikas yra rytas. Negera mokytis prieš pat užmiegant ir tuoj pavalgius.
-32-
Prieš užmigsiant reikia nors 15 min. Pailsėti ar ką nors raminančio, kilnau, estetiško paskaityti.
P a s t a b a. Žmogaus protinis darbas remias valios, proto ir smegenų pagelba. Juo yra mažesnis žmogaus smegenų jautrumas, juo protinis darbas yra našesnis. Apie tai, remiantis p r o f. L a z a r e v u, žurnale „Aš esu visur“ rašoma: „Jautrumas pareina nuo daugelio priežasčių. Pav., dirksnių centrų ir jutimo organų jautrumas tiesioginai priklauso nuo laiko. Tokiu būdu 2 val. po pietų jautrumas yra maksimalinis ir, artinantis vakarui, pamažu krenta. Jautrumo minimumas pasireiškia tarp 2 ir 3 val. Ryto ir be perstojo kyla iki 2 val. Po piet.
Snegenų jautrumas praeina ir nuo metų laikotarpių: jie pasiekia jautrumo maksimumą pavasarį ir rudenį ir minimumą vasarą ir žiemą. Be to, smegenų jautrumas pareina ir nuo amžiaus: silpnas jaunystėj jis didėja iki 20-25 metų amžiaus, po to pradeda mažėti.
Daugelį reiškinių, kuriuos mes pastebim kasdieniniame gyvenime, kaip tik galime išaiškinti smagenų jautrumo periodišku didėjimu ir mažėjimu. Šios kreivosios dėka, mes suprantame, kodėl lengvai užmiegame naktį ir gerai veikia mūsų protas rtyte, o kodėl dienos miegas ir darbas nėra toks skalsus. Popietinėmis valandomis, kada smegenys yra labai jautrūs, išorės priežastys juos labiau jaudina ir nepatikrina dirksniams reikalingo poilsio.
Smegenų jautrumo kreivoji, rodanti, kaip smegenų jautrumas keičiasi augant, senstant, išaiškina, kodėl žmogus lengviau išmoksta naują dalyką jaunystėj, iki 20-25 m.. vėliau žymiai sunkiau ko išmokti, nors intelekto veikimas ir kūrybiniai gabumai dažniausiai labiau išsivysto pas subrendusį“ *).
_______________
*) Žr. Smegenų paslaptys, „Aš esu visur“ nr. 1 (1935) 22.
-33-
4) Protingas poilsis
Tinkamai sureguliuotas, protingas poilsis yra geriausias mūsų sveikatos, mūsų valios ir mūsų  grožio šaltinis. Taigi visuomet reikia eiti savo laiku, anksti ilsėtis ir anksti energingai keltis. Be to, poilsiui reikia atitinkamai pasiruošti.
Štai ką rašo V i r. Apie poilsio laiką ir atitinkamą poilsiui pasiruošimą:
„Mes šypsomės šiandien prisiminę senus nuostatus miegoti 10 valandų, arba bent nuo 22 val. Vakaro iki 6 val. Ryto. Ir iš tikrųjų, retai kada ryžtamės 22 val. Lipti į lovą, nes mūsų visa aplinkuma, mūsų ne tik privatus, bet ir visuomeninis gyvenimas tam prieštarauja. Susirinkimai, posėdžiai, koncertai, pramogos ir k. verčia mus gaišti vėlų vakarą. Grįžtame prieš vidurnaktį. Juk taip reikia. Negi atsiliksi nuo gyvenimo, negi dėl „kvailo miego“ atsiribosi nuo visuomenės įpročių kinų siena. Ir rūpinamės todėl, kad kambary būtų tamsu iki vėlyvo ryto, kad būtų tylu. O jei visų tų sąlygų negauname, sutinkame dieną išvargę, mieguisti...
Be to, miegui labai svarbu tinkamai pasiruošti. Maistas vakare turi būti lengvas ir bent pusantros valandos prieš miegą priimtas. Drabužis tinkamiausias – ilgi, palaidi marškiniai. Mintys turi būti atpalaiduotos nuo bet kokio įtempto galvojimo. Padėtis miegant geriausia embrijonui artima – lengvai susirietus gulėti ant dešinio šono, kad širdis galėtų lengvai funkcijonuoti.
-34-
Jokie kremai prieš einant gulti nevartotini. Miego metu duokime pailsėti ne tik kūnui, bet ir odai. Palikime ją laisvą, kad ji lengvai galėtų nuodingas dalis ir riebalus išskirti.
Tinkamai savo poilsį tvarkydami, be to, pasirūpinę kasdien gryname ore pakankamai pajudėti, būsime sveiki ir gražūs“ *).
P a s t a b a. Labai daug patarnausite valios tvirtinimui ir apskritai sveikatai, jei visuomet prieš gulant nusitrinsite šaltu vandeniu, tik, žinoma, reikia vengti persišaldymo. Jei jausi galvos svaigimą ir drebėjimą – gripo požymiai, tai pasistenk priimti atitinkamą dozę chinino. Jo naudingumą labai aiškiai parodo kelių žymių gydytojų praktika. Prof. Dr, Spitta, kaip rašoma „Ryte“, kuris anksčiau lengvai susirgdavo gripu, per 15 metų sistemiškai priimdavo kiekvieną rytą 50 mmgr. chinino.  Kai epidemija pasiekdavo savo aukščiausio laipsnio, jis dar po piet imdavo antrą dozę. To viso pasekmė buvo ta, kad jis nesirgo net pačiais sunkiausiais gripo metais 1918 ir 1928-29. Jo patariami taip pat eldėsi jo šeimos žmonės ir pažįstami.
Įtikinta dr. Emmanet Pavlovskis per vienerius metus naudojo šį būdą ir nesusirgo gripu. Paskui 1933 m., kai vėl atsirado gripo apidemija, jis vėl pradėjo vartoti chininą, kitiems prirašydavo ir visi liko sveiki, kaip ir jis pats. Tuo labiau įsidėmėtina, kad dr. Pavlovskis turėjo daug reikalų su sergančiais gripu, bet kasdien priimdamas du prieš piet ir vakarais dar du žirneliu po 50 miligramų
_______________
*) Plg. V i r., Miegas – grožio šaltinis: „Rytas“ 1936.II.7.
-35-
chinino sulfuricum – paprasta chinino doza, kuri vaistinėse parduodama žirneliuose, vis tik nesusirgo.

4. Psichinės kliūtys tvirtai valiai vystyti
Naujųjų laikų žmogus yra apsuptas įvairių psichinių negalių. Jos labai smarkiai paraližuoja tvirtos valios vystymąsi. Pažinkime jų keletą ir ginkimės nuo jų žemiau išdėstytomis priemonėmis.
1) Nervingumas
Pirmoje eilėje tenka pakalbėti apie nervingumą. Negalima čia leistis į atskiras nervingumo priežastis, kurios svarbiausia glūdi chaotiškame kasdieninio gyvenimo būde, kur sustiprėjusioje kovoje dėl būvio kaskart įsigali didesnis skirtumas tarp gyvenimo reikalavimų ir galimumų. Dažniausiai tačiau nervingumo priežastį randame mūsų efektų nustumime į pasąmonę. Būdami užimti savo pareigomis ar draugystėmis, dažnai esame priversti slopinti pyktį, nepasitenkinimą, ambiciją ir kitus jausmus. Tas pats tenka pasakyti ir apie tuos, kurie jaučia asmeniškų sąskaitų „leteną“. Kas gi tada darosi jų sieloje?
Štai masės tų suvaržytų ir neiškrautų psichinių paerzinimų auga pasąmonės gelmėse ir iš ten nuodija mūsų psichiką. Taip atsiranda baimė, neapykanta, perdidelis jautrumas, neištvermingumas, nemiga ir visa eilė kitokių reiškinių, kurie neigiamai veikia valios jėgas. Žinodami nervingumo priežastis, galime panagrinėti, kokiu būdu turime tam pasipriešinti.
-36-
Pirmiausia jokiu būdu negalima kitam rodyti savo trūkumų. Taigi, reikia prisitaikyti kritiškai analitinį metodą, būtent, kai jauti, kad tave nori užvaldyti nenaudingas efektas, pav., pavydas, pyktis, neapykanta, tada kritikuok pats save. Tau teatrodo, kad tai tavo pažįstamojo jausmas.
2) Baimė
Didžiausias psichinis priešas yra baimė, kuri iš kiekvieno „kampo“ tykoja žmogų. Sielos gelmėse dažniausiai kiekvienas ko nors bijo. Vieni visą gyvenimą bijo senatvės, ligos, kiti šlitinėja prieš materijalinio skurdo ar mirties šmėklą, bijo naktį vieni būti tamsiame, nuošaliau esančiame kambaryje, bijo vieni būti prie mirusiojo, bijo naktį eiti pro kapines... Mokiniai bijo šaukimo, rašomojo darbo, trimestro galo ir t. t.
Kaip galima nugalėti baimę, kuri, priimdama įvairias formas ir kaukes jau įsišaknijo mūsų sieloje?
Pirmiausia turime prisiminti, kad ne mirtis, ne maumos, raganos, ne pamokos atsakyti šaukimas, bet jų minties baimė, galingas, net prieš mūsų proto įsitikinimą pasąmonės kalbėjimas, primena mums senelių pasakojimus apie visokius vaiduoklius, pagreitina širdies plakimą, nutraukia galvos smegenų kontaktą su galvos smegenimis ir be reikalo paraližuoja mus, mūsų kojas, mūsų valią.
Visi žinome, kad nėra ko bijoti, kad jokių maumų nėra, kad mirusis jau neatsikels ir todėl 
-37-
reikia su baime – mūsų valios paraližuotoja – stoti į kovą.
„Žinau gerai, kad pavergei mano sielą ir apdovanojai mane negale, bet nuo šio momento kritikos pagelba sunaikinsiu tavo buvimą. Tu ir aš tai du skirtingi asmenys. Prasidėjo kova. Tu duodi man smūgį po smūgio, įkalbinėdama man, kad aš nieko neįstengiu, o aš tau atsakau ironišku šypsniu – aš tavęs nebijau, gali mane kaip nori baidyti, aš tau nepasiduosiu, jau tavo įtaka manęs visai neveikia, aš esu tvirtos valios“ - panašiai kalbėkis su baime ir daugiau nieko nebijok.
 3) Stoka pasitikėjimo
Jei nedrįsai prabilti prieš daugelį ar drebėjai, raudonavai prieš viešą pasirodymą, tai dabar dažnai įsivaizduok dvasioje, kad kalbi didelėje scenoje su didžiausiu pasitikėjimu, kad didžiausios minios susidomėjusios klauso tavęs. Taip pat pasitaikius progai ženk viešumon, kad galėtum įrodyti savo mintį.
Šių dienų žmonės nenori savimi remtis. Daugiausia kenčia impulsyvinio būdo žmonės.
Ar galima paskui stebėtis, kad menkėja toks žmogus ir tampa dvasios liliputu, nes juk jis neturėjo drąsos sutraukyti visus pančius ir žengti veiklumo keliu ar visą neiškrautą energiją pakreipti didžiai, kilniai idėjai pravesti.
Atmink, kad saulė ir tau šviečia ir kad tu turi tokią pat teisę kaip ir kiti, kad ne visi tavo geri, dori troškimai gali būti realizuoti!
-38-
Teišeinie iš pasąmonės žemių visi kalėjusieji tavo troškimai. Visi šiandien naudojasi laisve. Tenepalieka ir tavo troškimai savo pasislėpimo lindynėse, tešviečia laisvės saulutė!
-39-
TREČIOJI DALIS
(Nepamiršk pakartoti aukščiau minėtų ir šių sekančių pratimų!).
 1. Žvilgsnio koncentravimas
Stok prieš veidrodį ir įsižiūrėk į tarpuakį ar apskritai į vieną tašką. Nemirksėk. Laikyk akis nurodytoje kryptyje tol, žinoma, pradėk labai iš palengva, kol nepajusi akyse tam tikro kartumo.
Atlikęs šį pratimą, įkišk galvą į pilną švaraus vasaršilčio vandens bliūdą ir trumpam laikui atmerk akis. Ta maudyklė su aukščiau nurodytu pratimu žymiai sutvirtins akių jėgą. Be to, ilgai neverk (ašaros silpnina akis, bet skausmą malšina), perdaug nežiūrėk kitam į akis ir neskaityk pprie labai stiprios ir silpnos šviesos.
P a s t a b a. Žvilgsnis turi didelės įtakos aplinkai. Visi girdėjome pasakojimus apie taip vadinamas „blogas akis“. Mūsų paprastas, išsiblaškęs žvilgsnis su nervingu antakių mirkčiojimu reiškia neramumą, silpnumą ir negali padaryti kitiems įspūdžio.
-40-
„Lietuvos Aide“, darant pastebėjimus dėl Estijos d r.  K i r š e n b e r g o  hipnotizmo seanso, tarp kitko rašoma: „Estijos dr. Kiršenbergas visų pirma nurodo, kad hipnotizmu publika visada interesuojasi, bet beveik visur vyrauja visai klaidingos pažiūros, stačiai prietarai. Pav. , koks nors jaunas moksleivis, kažkur išgirdęs, kad norint hipnotizuoti, reikia lavinti savo valią ir „akių jėgą“, ryžtasi mankštintis. Žiūri į vieną tašką nemirkčiodamas po kelias ir keliolika minučių, tuo būdu visų pirma gadinamas savo akis“ *).
Su dr. Kiršenbergo, norėjusio savo hipnotizmo seansui priduoti daugiau reikšmės, tvirtinimu aš nesutinku. Ir tai štai dėl ko:
a) Mažieji gėdinasi, rausta, užsidengia rankutėmis akutes nuo kiekvieno griežtesnio suaugusiųjų žvilgsnio, nes dar jie mažai yra žiūrėję, nes dar jų akys yra silpnos.
b) Nelavinęs akių žmogus, pažiūrėjęs kam nors ilgesnį laiką į akis arba į vieną tašką, pradeda ašaroti ir pajunta akyse kažkokį kartumą.
c) Gimnastikuotos akys išlaiko bet kieno negimnastikuotų akių žvilgsnius.
Iš viso darau išvadą: pamažu, atitinkamai lavinant akis didėja akių jėga ir akys tvirtėja.
P a s t a b a. Neginčytina, kad moterų yra žavios akys, o tai dėl to, kad jos gerokai jas lavina. Jei moterys neturėtų
_______________
*) Žr. Hipnotizmas – ne stebuklas: „Lietuvos Aidas“ nr. 41 (1931) 6.
-41-
kitų trūkumų, jos savo akių žvilgsniais daug ką galėtų padaryti.
Šia proga aš manau būtų pravartu paduoti vieno prancūzų moterų žinovo statistiką, kiek moteris praleidžia laiko, žiūrėdamos į veidrodį.
Mergaitė nuo 7-10 m. prie veidrodžio kasdien praleidžia 7 minutes; nuo 10-15 m. kasdien po 16 min.; nuo 15-20 m.  - 20 min.; nuo 20-25 m. - 22 min. Ir nuo 25-30 m. 28 min. Nuo šio amžiaus jau darosi persvara. Nuo 30-36 m. Moteris praleidžia jau apie 4 min. Mažiau; nuo 35 – 40 m. Praleidžia tik 18 min., nuo 40-50 m. - 12 min., nuo 50-60 m. - 7 min. Ir nuo 60-70 m. Maždaug po 6  min.
Pagal šią statistiką, moteris, atgyvenusi 70 m. į veidrodį žiūrėjo 394575 min., arba lygiai 8 ištisus mėnesius.
Žinoma, tiek prie veidrodžio praleidžia tik paprasta moteris. Moderniškumo, madų sekiotoja ir koketė, aišku praleidžia daugiau...
  2. Įsikalbėjimas
Ramus kambarys, patogikėdė ar sofa ir silpna šviesa – įsikalbėjimo išorinės sąlygos. Pratimą geriausia atlikti vakare, jei galima prieš einant gulti.
Prieš save reikia padėti aukščiau minėtą sugestyvinę lentelę tokiam atstume, kad gerai galima būtų pamatyti kiekvieną raidę.
Kojas apsuk kailiais arba apdėk pripildytomis karštu vandeniu bonkomis. Tokiu sušildymu dalinai iššaukiama yra proto anemija ir galutinai pradeda apimti miegas. Tada pradėk giliai kvėpuoti, žiūrėk į sugestyvinę lentelę visą dėmesį atkreipdamas į kiekvienos raidės formą.
-42-
Kai apims tave kaskart didesnis nuovargis ar miegas, kai kūnas tave labiau sunkins irmintyse įsiviešpataus ramybė, tada prisimerk ir įsivaizduok tik ką matytus lentelėje šūkius, tačiau visa tai neturi būti vien pagalvota, bet ir tikrai išgyventa. Turi įsivaizduoti pats save valios grūdintoju. Kiekvienas didelis darbas susideda iš visos eilės smulkių veiksmų ir todėl įsivaizduok kaip kiekvieną nusistatymą realizuoji ir kaip ištvermingai nugali kliūtis.
Toks autosugestyvinis įsikalbėjimas, tarytum šaltas vanduo įkaitintą plieną, grūdina, tvirtina valią.
3. Praktiški patarimai
Niekados nerodyk savo kentėjimo, nepasitenkinimo, nervingumo ar blogos nuotaikos. Paklausus japoną apie sveikatą, jis visuomet atsakys, kad labai gerai, geriau negu kada nors jaučiasi, nors jaustųsi blogiausiai. Žinoma, ir per daug nerodyk savo geros nuotaikos, dirbtinumo.
Nekreipk dėmesio į tai, jei tau kas nors nepatinka, jei tave kas nors erzina, nervina. Stenkis apie tai visai negalvoti. Žinok, kad praeis tam tikras laikas ir pasikeis visa pozicija.
Ramiai, mandagiai kalbėk nors ir su didžiausiu savo priešu. Tu laimėsi!
Atmink tai, kad žmonės dažniausiai yra egoistai ir norėtų galvoti, kalbėti vien apie savo asmeninius gabumus bei reikalus. Klausydamas jų išvedžiojimų, prisiversk jų klausytis taip, kad jie manytų jų kalbą
-43-
esant tau įdomiausia. Niekuomet neužsimink savo gerų ypatybių, niekam nepasakok savo planų ir, jei būsi priverstas žodį tarti, tai pasverk jį savo dvasios svarstyklėmis, apgalvodamas jo turinį ir pasėkas, kokias jis gali padaryti. Be to, jei sėdi rašyti, tai taip pat įsidėmėk šiuos išminčiaus S e n e k o s  žodžius: „Besiruošdamas rašyti atmink, kad tu žmonėms savo elgesio, minčių, vidaus liudijimą parašysi“.
Jeigu kas nors yra labai staigus ir kiti lengvai gali jį išvesti iš lygsvaros, tai tepaprašo jis draugo kad šis jam kalbėtų netiesą ir apkalbėjimus, o jis viso to teklauso visai abejingu, ramiu veidu.
Nesiskųsk ir neprašyk pagelbos pas tą, kurs tau nieko negali padėti, kurs tavęs nenori suprasti ir kurs tavęs nesupras. Daryk viską pats. Žinok,kad geriau duoti, negu gauti, Tai šventa tiesa.
Niekam nepataikauk, nesimeilink ir nevergauk. Jei būsi vyresnis, nesistenk, kad kiti tau pataikautų ir vergautų. Būk visuomet natūralus, gerbiąs kitų teises, vertinąs kitų darbus.
Žengdamas per gyvenimą linksma veido išraiška, stenkis linksmai nuteikti ir savo vidų. Būk pozityviu optimistu, stengdamasis pasispirti pasisekusiais darbais, žiūrėk į ateitį drąsiai, rimtai ir tvirtai. Mintyse visai ramiai vaizduokis būsimus laikus. Kiekvienu atsitikimu būk įsitikinęs, kad įvyks tik tai, ką pats sau paruoši mintimis.
Labai dažnai daug žmonių tik todėl yra silpnos valios, kad neturi visaijokios profesijos ar atitinkamo
-44-
darbo, kurs jų gyvenimui duotų gilesnio turinio. Tokie žmonės jaučiasi esą reikalingi „kaip šuniui penkta koja“. Nieko nuostabaus, kad jie jaučia nuolatinį nepasitenkinimą. Juk kiekvienas mūsų turi ką nors turėti, dėliai ko jis gyvena ir kas jam yra darbo akstinu. Statyk sau tokį klausimą: kam ir kuriam tikslui gyveni? Ar turiu gyvenime įvykdyti kokį nors didelį uždavinį, kurio realizavimas būtų mano karščiausias troškimas? Mintimis perskrisk visus savo troškimus, taip pat dabartinę savo gyvenimo situaciją ir pagalvok, ar rasi minėtam klausimui atsakymą. Ir ne tik vienas, bet daug asmenų galės pastebėti, kad tikrai jiems to trūksta. Tada pagalvok, ką turi daryti norėdamas produktingu savo darbu užtikrinti pasitenkinimą. Tik nesiduok įkalbamas tinginio šnibždėjimams, kurie tau įkalbinėja, kad tu niekam tikęs ar, kad negalima tau rasti tinkamo darbo, tikslo.
Neklausyk. Tai tikra melagystė.
Tau tinkamo darbo visuomet atsiras. Įsitikinęs, kad svarbiausioji tavo darbo stokos priežastis yra tik tavo dvasioje, pabusk iš neveiklumo letargo.
Yra žmonių, kurie mėtos tuo pačiu laiku tarp įvairių reikalų ir neturi griežto gyvenimo plano. Vertybė, dėl kurios gyvenama, turi būti didelė. Tuo tarpu žmonės šiaip taip begyveną ar iešką tik kuo daugiausia užsidirbti yra panašūs lošikams, kurie amžinai ieško laimės ant rinkos lošimo staliukų, kur plunksnos visuomet sustoja ties tuščia vieta. Toks nepastovus ir be aukštesnio tikslo gyvenimas niekam ilgesniam
-45-
laikui negali duoti pasitenkinimo, o iš čia plaukia valios silpnumas, nepastovumas.
Ir dar yra žmonių, kurie savo darbą atlieka be dvasios, be širdies, verčiami gyvenimo būtinumo. Tokiems žmonėms trūksta savarankiškumo ir drąsos, kad galėtų patys mestis gyvenimo verpetan ir išsikovoti atitinkamą vietą.
Prie šios rūšies žmonių priskirtume ir daugelį moksleivių, kurie mano, kad mokydamiesi, atlikdami savo pareigas, jie ne sau, bet mokytojui ar kam kitam daro malonę. Užuot gaišinęs laiką neprotingiems aimanavimams ir nusiskundimams, įsigilink į savo gyvenimo tikslą. Po pamokų užsiimk atitinkama savo gabumams mokslo šaka, rinkis meno, muzikos, literatūros dalykų, rūpinkis savo ir savo draugų ateities įsisąmoninimu. Ieškok idealų. Kilnink jais savo dvasią. Niekas negali pateisinti tinginio, nežinančio, kokia profesija geriausiai tiktų jo gabumams, kurioje parodytų daugiausia našumo ir pasiektų didžiausio pasisekimo.
Sunkioje būklėje yra tie žmonės, kurie taip toli nuklimpo tinginystės klampynėje, kad jau savomis jėgomis negali iš jos išreplioti. Jų valia yra panaši smėlio kalnams. „Vienas iš širdį pykdančių pasaulio reginių – sako T. T i t c o m b e  - yra tai matyti sveiką ir stiprų jaunuolį, kuris laikydamas rankas kišenėse, laukia pagelbos“.
Kaip gelbėtis iš tinginystės klampynės?
Geriausia yra atsidurti prievartos būklėje; taip pav., būdamas moksleiviu ir gavęs iš tėvų pragyvenimui
-46-
pinigų, dalį nusiųsk jiems atgal, o pats šykščiai gyvenk ir ieškok sau pragyvenimo šaltinių.
Savo valiai grūdinti, savo iniciatyvai ugdyti, savo gabumams bandyti ir plėsti reikia patiems ieškoti įvairiausių būdų.
Tiems, kurie priklauso impulsyvių žmonių grupei ar pasižymintiems per dideliu erotizmu, per daug plepantiems ar blogų palinkimų, geriausia priemonė yra susilaikyti nuo viso to ir tuo būdu sukauptą energiją, tarytum visą naikinantį kalnų upelį nukreipti geram nusistatymui įvykinti ir geriems tikslams pasiekti.
 4. Temperamentas
Gal pastebėjote, kad kartais gyvenime kai kurie asmenys be jokių valios tvirtinimo pratimų daug didelių darbų padaro ir yra tvirtos valios. O gal pastebėjote, kad kartais vienam lengviau, kitam sunkiau sekas valią tvirtinti, grūdinti. Kame glūdi to nevienodumo priežastis? A priori pasakau, kad valios lavinimo, jos tvirtumo priežastis labai priklauso nuo asmens temperamento.
Kas gi yra tas temperamentas?
Į šį klausimą, pasirėmęs K. H o c k u, populiariai atsako B. A n d r u š k a: „Iš žmonių gyvenimo pastebime, kad ne visi vienodai tuos pačius įspūdžius atjaučia ir to paties įspūdžio įtakoje ne visi vienodai elgiasi... Kadangi įspūdžiao atjautimas yra ankštai sisojęs su žmogaus elgesiu, tai ne
-47-
žmonių pasielgimas, gavus įspūdį, nėra vienodas: vieni tuoj veikia smarkiai, kiti iš lėto. Tą sielos nuotaikos būdą,  kuriuo ji įspūdžių atjautimo ir elgesio atžvilgiu yra iš prigimties nuteikta (arba „temperuota“), mes vadiname temperamentu“ *).
Žmonės temperamento atžvilgiu skirstomi į keturias rūšis: cholerikai, sangvinikai, melancholikai ir flegmatikai.
1) Choleriko temperamentas
(Cholerikas žmogus pasižymi tuo, kad gaunamuosius įspūdžius jis atjaučia greitai ir smarkiai. Įspūdžiai ilgai pasilieka jo sieloj).
a) Bendrosios choleriko žymės
Puikybė, užsispyrimas, didelis pasitikėjimas, palinkimas kitus niekinti, žeminti, noras kitiems viešpatauti, kitus pašiepti, garbės troškimas, didelis aistringumas ir t. t.
b) Gerosios choleriko pusės
Aštrus protas, tvirta ir energinga valia, atidumas, drąsa, ištvermingumas ir t. t.
c) Blogosios choleriko pusės
Palinkimas į rūstybę, neapykantą, išdidumas, savotiškas nejautrumas ir per didelis kietumas.
_______________
*) Žr. B. A n d r u š k a, Temperamentų rūšys, Kaunas 1926, 6.
-48-
Choleriko temperamentas, nors pasižymi tvirta valia, tačiau praktiškam gyvenime mažai tėra vertingas. Šiai grupei priklausą žmonės, sutikę psichomotorinius paerzinimus, stengiasi kuo greičiausiai pasiekti galą ir todėl tinkamai nepasirenka priemonių, reikalingų tikslui pasiekti, kas juose pagimdo impulsyvinį ir dažniausiai per greitą veikimą.
2) Sangviniko temperamentas
(Sangvinikas atjaučia savo sieloj gaunamus įspūdžius greitai ir smarkiai, bet neilgai juos pasilaiko)
a) Bendrosios sangviniko žymės
paviršutiniškumas, nepastovumas, per didelis domėjimasis išoriniais dalykais, linksma pažiūra į gyvenimą, trūkumas gilesnių aistrų.
b) Gerosios sangviniko pusės
Draugiškumas, pasirengimas greit padėti, linksmumas, nuoširdumas, paklusnumas, optimizmas.
c) Blogosios sangviniko pusės
Tuštumas, noras sau patikti ir kitiems pasigirti, stiprus simpatijos jausmas, karštas gyvenimo pasidžiaugimas, ieškojimas smagumų, vengimas sunkesnių ir atsakomingesnių darbų, pavydas, klaidingi sprendimai, nepastovumas, neištvermingumas, valios silpnumas, vengimas pažvelgti į savo vidujinį gyvenimą.
Sangviniko temperamentas yra priešingas choleriko. Šiai grupei priklausą žmonės jaučia savo valią,
-49-
bet sutiktos kliūtys l e n g v a i  j u o s  a t b a i d o, greitai p a s t e b i m a s  j ų  i š t v e r m ė s  a t s l ū g i m a s . Suprantamas dalykas dėl ko šiems žmonėms dažniausiai gyvenime nesiseka ir dėl ko jie turėtų tvirtinti savo valią.
3) Melancholiko temperamentas
(Melancholikas iš pradžių įspūdžius visai silpnai teatjaučia arba visai į juos nereaguoja. Bet tas silpnas įspūdis ilgai pasilieka įstrigęs jo sieloj, o pasikartoją įspūdžiai kartais ir gana smarkiai jo sielą sujaudina. Tokie įspūdžiai iš melancholiko sielos yra sunkiai pašalinami).
a) Bendrosios melancholiko žymės
Palinkimas į refleksiją, gilų mąstymą, nuošalumą, turtingas ir jautrus jausmingumas, nusiminimas, pasyvumas, nedrąsumas, svyravimas, linkimas į desperaciją, pesimizmą, užsidarymas, skrupuliavimas, lėtumas, nerangumas.
b) Gerosios melancholiko pusėsės
Rimtumas, rimta pažiūra į gyvenimą, nuoširdumas, jautrumas, gilus protas, mokėjimas nuošaliai dirbti ir t. t.
c) Blogosios melancholiko pusės
Bereikalingas graužimasis, nusiminimas, svyravimas, pasitikėjimo artimaisiais praradimas, skriaudų neužmiršimas, į viską iš juodos pusės žiūrėjimas,
-50-
drąsos trūkumas, valios svyravimas, kitus suprasti sugebėjimo trūkumas ir t. t.
Šiai grupei priklausą žmonės be reikalo per daug savo širdy susierzina, graužias dėl to, kad nepakreipia kitų elgtis pagal savo norus ir valią. Šis temperamentas iššaukiakitų neapykantą, pašaipą, todėl jis mažai vertingas aktyviam gyvenime. Šio temperamento žmonės labiau turėtų kreipti dėmesį į savo valios tvirtinimą.
4) Flegmatiko temperamentas
(Flegmatiko siela gaunamuosius įspūdžius silpnai teatjaučia arba visai jų nejaučia, jis silpnai tesijaučia stumiamas reaguoti, ar veikti darbu ir mintimis atitinkamų jo įspūdžiui priemonių. Įspūdžiai jame greitai dingsta).
a) Bendrosios flegmatiko žymės
Silpna recepcija, mažas domėjimasis pasauliu, stoka didesnių aistrų, entuziazmo, lėtumas, šaltumas.
b) Gerosios flegmatiko pusės
Ramumas, nesikarščiavimas, patvarumas darbe, aistrų stoka, šaltumas ir t.t.
c) Blogosios flegmatiko pusės
Idealizmo trūkumas, palinkimas į tinginystę, stoka pasiaukojimo, apsileidimas pareigose, linkimas prie poilsio, valgio ir gėrimo.
Praktiškam gyvenime flegmatiko temperamentas pakenčiamas. Priklausantieji šiam tipui žmonės retai
-51-
ir pamažu nusprendžia, bet kartą nusistatę dažniausiai tai priveda prie galo *).
Kiekvienatemperamento rūšis turi teigiamų ir neigiamų pusių. Gryno temperamento žmonių mažai pasitaiko. Daugiausia yra maišyto temperamento. Iš maišytų temperamentų geriausias praktiškam gyvenime yra choleriškai-sangviniškas temperamentas. Jis pasižymi determinuojančia savo padėtimi, pastovumu, tvirta valia ir ištverme. Šio tipo žmonės turi gyvenime pasisekimo.
Naujoji eksperimentalinė psichologija sako, kad galima kiekvieną temperamentą tam tikrų pratimų pagelba pakeisti, sušvelninti, moderuoti. Kokiu būdu galima tai praktiškai padaryti?
Pirmiausia reikia pažinti gerąsias mūsų temperamento savybes, pasisavinti kitų temperamentų teigiamąsias puses, griežtai kovoti su neigiamomis ir nuolat siekti to, kad ištvermė kliūtyse taptų mūsų į p r o č i u ir būtų tarytum antroji mūsų prigimtis. Tokiu būdu m o d e r u o j a n t  t e m p e r a m e n t ą  bus daug sėkmingesnės, pastovesnės, lengvesnės ir valios lavinimo, grūdinimo, tvirtinimo pastangos.
Žmogui labai svarbu pažinti savo pažįstamų asmenų temperamentus. Tam labai gerai gali patarnauti aukščiau išdėstytos daugiau dvasinės, vidinės temperamento žymės. Kyla klausimas, kaip pažinti pirmą kartą matytus, nepažįstamus asmenis?
_______________
*) Plg. B. A n d r u š k a, Temperamentų rūšys, 21-71.
-52-
Pirmą kartą matytus, nepažįstamus asmenis galima pažinti iš išorinių žymių, būtent, iš eisenos, akių žvilgsnio ir kūno sudėties *) .
Choleriko e i s e n a yra tvirta ir griežta – jis greitai stumias pirmyn; sangviniko eisena yra vikri ir lengva – jis kartais daro žingsnius lyg šokdamas arba trypčiodamas; melancholiko eisena yra lėta, sunki ir tvirta; flegmatiko – tingi, sudribusi ir patogi.
Choleriko ž v i l g s n i s yra griežtas, tvirtas, energingas, smarkus; sangviniko – linksmas, vikrus, palankus, be rūpesčio; melancholiko žvilgsnis yra daugiau ar mažiau graudus ir rūpestingas; flegmatiko – silpnas ir be išraiškos.
Choleriko k ū n o  s u d ė t i s yra krėsna ir muskulinga, jo veido bruožai yra griežti ir pilni išraiškos; sangvinikas – švelnios ir laibos sudėties, gyvos veido išraiškos, jautrių dirksnių; melancholikas yra laibo, sublogusio kūno, nulenktos galvos ir sprando, blankios veido išraiškos ir jautrių dirksnių; flegmatiko kūnas – sudribęs, linkęs pumpti ir riebėti.
P a s t a b a. Pastaroji pirmą kartą matytų, nepažįstamų žmonių temperamento pažinimo išorinė žymė labai daug priklauso nuo normalaus žmogaus gyvenimo. Kitaip galima apsirikti.
_______________
*) Plg. B. A n d r u š k a, Temperamentų rūšys, 13-14.
-53-
KETVIRTOJI DALIS
(Svarbesniųjų valios tvirtinimo pratimų tikslesnis pritaikymas praktiškajame gyvenime).
1. Veiklumo plėtojimas
Realizuok kasdieniniame gyvenime kiekvieną savo tinkamą, apgalvotą, dorą nusistatymą, remdamasis dėsniais: „Aš noriu – aš galiu“, „viskas galima mane saistančių įstatymų ribose“.
Tebūnie tavo nusistatymai jau tarytum atlikti darbai.
Niekas taip nelavina valios jėgos, kaip padaryti, nuveikti, atlikti darbai, tačiau negalima snausti žiūrint tik į atliktus darbus, reikia plėtoti savo veiklumą, nes kitaip prarasime savo valios jėgas.                                                  
2. Graži, tvirta eisena
Tepasidaro tavo eisena gatvėje, viešumoje ir privačiame gyvenime drąsi, griežta, tvirta. Niekad nevaikščiok iš pariziejiško pamaldumo galvą ant šono pakreipęs, susikūprinęs...
-54-
Jei būtum net kiek prigimties nuskriaustas ir tai stenkis vaikščioti tiesiai, energingai, gražiai. Nesukelk kitiems savo neestetišku pamaldumu juoko ir pašaipos. Nepasidaryk karikatūra. Verčiau daugiau savo dvasioje nusižemink...
Pradžioje graži, tvirta eisena žmonių ir miesto triukšmo tarpe reikalaus nuolatinio iš tavo pusės dėmesio, įsitempimo ir nuolatinio protingų valios aktų pažadinimo, bet po kurio laiko ji sumechaniškės, ir tu jau toliau žengsi be jokių didesnių pastangų.
3. Geležinė drausmė
Laikas – tai gyvenimas.
Norint gerai sunaudoti laiką ir jo negaišinti tuščiom svajonėm ir šnekom reikia sudaryti visos dienos p-l-a-n-ą ir tą planą pasižymėti nedideliame blaknotėlyje. Blaknotėlis turi būti kiekvieną minutę prieinamas, kad sužinotum, ką tą ar kitą valandą turi daryti.
Praktikuodamas šį pratimą tu būsi tarytum karvedys, o tavo mintys tarytum kareiviai. Liepsi – jos klausys.
Įsivesk geležinę drausmę ir „visuomet elkis dieną taip – kaip sako indų patarlė – kad tavo miegas naktį būtų ramus, o jaunystėje taip, kad tavo senatvė būtų giedri“.
-55-
4. Atsipalaiduok nuo praeities
Niekad neatsižadėk savo doro, gero sumanymo. Visuomet prisimink, kad dabar jau gali drąsiai ir su pasitikėjimu žiūrėti į ateitį, nes kiekvieną dieną juk stiprėja tavo valia.
P a s t a b a. Yra daug žmonių, kurie jokiu būdu negali atsipalaiduoti nuo savo nelaimingos praeities. To, kad kas ligi šiol sirgo ar dėl savo kaltės buvo nelaimingas, jau negalima pataisyti, tai verčiau yra geriau reguliuoti ateitį, negu be tikslo skųstis, kas atima daug energijos. Juo blogesnė uvo praeiti, juo greičiau nusikratyk nusiminimais ir pradėk veikti, parodyk savo stiprią valią.
5. Klaidų ir blogų įpročių taisymas
Tegul kiekvienas jūsų savo vaizduotėje, tarytum dvasios veidrodyje, pamato visas savo klaidas ir blogus įpročius, kad galėtų juos iš eilės išstumti ir užpildyti naujais, naudingais dalykais. Kiekvieną savaitę skirk kuriai vienai savo klaidai. Pav., jei kalboje ar santykiuose su žmonėmis esi nepastovus, tai parašyk ant lentelės „esu pastovus“ ir tai skaityk tau žinomu būdu visą savaitę.
Kitą savaitę imkis kitos klaidos ar blogo įpročio taisymo. Žinoma, pirmiausia pradėk nuo lengviausių ir pamažu pereik prie sunkesnių, sunkiausių.
-56-
 6. Tikslus kvėpavimas
Vaikščiodamas tyrame ore, giliai, tiksliai kvėpuok. Trumpu laiku turi įprasti be mažiausio įsitempimo per 6 sekundes įtraukti oro, 2 sek. Palaikyti ir vėl per 6 sek. Išleisti. Stenkis taip tiksliai visada ir visur, žinoma, kaskart bandyk dar sulėtinti, giliau kvėpuoti, kad tuo būdu šis kvėpavimo menas tau taptų įpročiu.
Tikslus kvėpavimas padės tau nuslopinti baimę ir neramumą. Būdamas bet kokioje gyvenimo situacijoje, kurioje jauti baimę, pritaikink tuojau gilų kvėpavimą ir po kelių minučių įsitikinsi, kad jau vėl tau ramu ir kad jau vėl pasitiki savimi. Be to, toks gilus kvėpavimas labai tvirtina plaučius, lavina balsą, palengvina kalbėti. Ypač šis bandymas patartinas tiems, kurie neaiškiai kalba, kurie miksi, kuriems užsikerta žodžiai ir tiems, kurie pretenduoja į choristus, kurie nori būti solistais.
7. Masinė sugestija
Kiekvieną šeštadienį punktualiai 10 val. Vakaro per 3 minutes sukoncentruok visą dėmesį į autosugestyvinę priemonę (jau anksčiau surašytą lentelėje).
Mumyse slepiasi daug daugiau energijos, negu mes manome – tai turime visa siela tikėti, kad ją turime – nes kai ilgai abejojame ji ilsisi pančiuose, o kai įtikime – ji tampa laisva.
Masinės sugestijos tikslas kaip tik ir yra sistemiškais pratimais pažadinti mumyse paslėptą energiją
-57-
Atmink, kad vieną ir tą pačią valandą tūkstančiai žmonių vartoja tą pačią sugestiją, kad tuo būdu tveriama sugestyvinė jėga. Mokslininkai, kurių tarpe prof. B e c h t e r e n patvirtino psichologijos dėsnį, kad sugestijos jėga veikia tiesiog proporcingai asmenų daugumui.
Masių sugestija mums paaiškina psichinių epidemijų atsiradimą, kaip pavyzdžiui, žinomas istorijoje tautų kilnojimasis, kryžiaus karų žygiai, valstiečių karas, revoliucijų balsai, ūkininkų sukilimai ir mūsų laikais bolševizmas.
Nuolatos atminime, kad juo daugiau kiekvienas mūsų įgys dvasinio mitrumo ir bus produktingesnis, juo labiau kils mūsų valstybės galybė. Taigi, grūdindamas savo valią, dirbsi visos žmonijos gerovei.
Kiekvienas mūsų tesuneša kiek galima greičiau tą dvasinę duoklę, o tuo būdu pakils visos žmonijos dvasinė valiuta.
8. Dešimts įsakymų tvirtos valios žmogui
1. Pasitikėk savimi.
2. Būk punktualus, pastovus, atsargus, garbingas.
3. Laikykis duoto žodžio, bet suklydęs, nesigėdink atšaukti, nusižeminti.
4. Venk kritikos; giliau žvelk į gyvenimą; gerbk kitų gerus darbus.
5. Greit orientuokis gyvenimo pozicijose.
-58-
6. Savo planuose išlaikyk paslaptį ir tylą.
7. Džiaukis savo darbu.
8. Nesididžiuok, bet ir neapsileisk.
9. Būk kantrus, teisingas ir griežtas.
10. Gyvenk pilnutiniu gyvenimu.

9. Tvirtos valios viešpatavimas
Kaip kareiviai, atlikę pratimus, ženkite į mūšio laiką. Bus arši ir nuožmi kova – laimės vikriausi ir tvirčiausi.
Pasirink sau gyvenimo šūkiu: esu tvirtas ir visa mano priklauso tik nuo manęs vieno.
Niekuomet nelauk atsidėkojant ir iš nieko nelauk pagelbos. Atmink, kad juo mažiau tikiesi kitų pagelbos, juo pats daraisi galingesnis, tvirtesnis.
Tepamoko jus naujų laikų istorija, kaip pralaimėjo visi tie, kurie visą savo galybę rėmė vien tik valdinių durtuvais.
Siekian savarankiškumo didžiausia kliūtimi yra baimė kitų nuomonės. „Kaip manys žmonės?“, „ką jie apie tai kalbės?“ -  šios abejonės sulaiko nuo veikimo, tačiau jų nepaisyk. Atmink, kad didelių žmonių požymis – vaikščioti savomis kojomis ir nepaisyti žmonių pašaipos. Tvirtos valios žmogui vienintelė opiniją tegali sudaryti jo paties darbai, o visiems plepalams tegali būti vienas atsakymas: aš turiu savo aukštą uždavinį įgyvendinti iki smulkmenų ir priversti visus tai pripažinti.
-59-
Nekreipk didelio dėmesio į turtuolius. Atmink, kad tikriausias, pastoviausias turtas yra asmeninis veiklumas ir produktingas darbas.
Pasaulis priklauso apsukriausiems, vikriausiems ir gabiausiems žmonėms.
Labai gražiai išsireiškė Napoleonas sakydamas, kad kiekvienas kareivis krepšyje nešioja generolo lazdelę. Visi pasaulio turtai gali tau atitekti. Reikia tik pasiekti kaip galima didesnį dvasinį vikrumą ir jį padauginti savyje.
Sutiktos kliūtys tepažadina tavo troškimus ir tuo pačiu tepadidina tavo ištvermingumą.
Gyvenimo patirtis liepia semtis jėgos iš paliegėlių vaizdo ir kitų klaidų.
Stoka, nepasitenkinimas, gyvenimo profesija tebūnie tau akstinas išnaudoti tūnančias savyje jėgas.
Juo mūsų darbas yra našesnis, sėkmingesnis, juo mes esame labiau patenkinti, tačiau darbo žmogus, matydamas darbingesnį už save žmogų, neturi teisės mažinti jo nuopelnų ir nuodyti save neapykanta, bet pats turi išjudinti savo ambiciją ir visą energiją panaudoti darbui.
Negalima gyvenimo prilyginti teatro ložai, iš kurios patogiai žiūrima į sceną. Kiekvienas mūsų gyvenimo kovoj turi ieškoti atitinkamos sau vietos.
Silpna valia yra beveik blogiausia liga. Silpnavalis žmogus daug galvoja, bet maža daro.
Nuo šiandien nustokite daug galvoję ir kalbėję, bet imkitės darbo!
-60-
Gyventi – nuolatos tverti ir veikti.
Tepabunda tavyje į Dievo paveikslą ir panašumą sukurto žmogaus puikybė.
Tai, ką kiti padarė, ir mes galime – ir aš, ir tu ir...
Tvirtos valios žmogus turi eiti per gyvenimą su vienu šūkiu: kaskart arčiau prie Grožio, Gėrio ir Tiesos.
Nuo šiol teužgema tavy naujas „aš“ - tvirtos valios ir darbo „aš“, nuo šiol teviešpatauja tavo visuose darbuose, veiksmuose, elgesy ir sumanymuose tvirta valia – tvirtai ženk pirmyn ir viską nugalėk!

-=***=-
-61-
Turinys
Įvadas................................................................3
PIRMOJI DALIS
1. Judraus veiklumo lavinimas..........................9
2. Psichinė gimnastika.....................................10
3. Griežtumo ir punktualumo drausmė............11
4. Jausmų iššaukimo būdas..............................11
5. Sugestyvinė lentelė......................................12
6. Praktiški nurodymai.....................................14
7. Rašysena – tvirtos valios ir būdo veidrodis..16
8. Tvirtos valios žmogaus gerosios pusės.........19
9. Tyla ir ramumas............................................22
ANTROJI DALIS
1. Kvėpavimo pratimas.................................24
2. Blogų įpročių šalinimas............................25
3. Fizinės sąlygos tvirtai valiai grūdinti........26
1) Geras maistas................................26
2) Virškinamųjų organų gimnastika..31
3) Darbo normavimas........................32
4) Protingas poilsis............................34
4. Psichinės kliūtys tvirtai valiai vystyti........36
1) Nervingumas..................................36
2) Baimė.............................................37
3) Stoka pasitikėjimo..........................38
-63-
TREČIOJI DALIS
1. Žvilgsnio koncentravimas..........................40
2. Įsikalbėjimas..............................................42
3. Praktiški patarimai.....................................43
4. Temperamentas..........................................47
1) Choleriko temperamentas..............48
2) Sangviniko temperamentas............49
3) Melancholiko temperamentas........50
4) Flegmatiko temperamentas............51
KETVIRTOJI DALIS
1. Veiklumo plėtojimas..................................54
2. Graži, tvirta eisena.....................................54
3. Geležinė drausmė.......................................55
4. Atsipalaiduok nuo praeities........................56
5. Klaidų ir blogų įpročių taisymas................56
6. Tikslus kvėpavimas....................................57
7. Masinė sugestija..........................................57
8. Dešimts įsakymų tvirtos valios žmogui......58
9. Tvirtos valios viešpatavimas.......................59

Antras fotografuotas leidimas
St. Paulauskas
„Tvirtos valios raktas“
Leidykla „Alka“, Vilnius, 1990 m.

-64-

P. S.
Šioje knygelėje patariama, kaip vienas iš valios lavinimo pratimų, perskaityti ją antrą kart. Šį patarimą kiek pakoregavau ir nusprendžiau ne perskaityti, o perspausdinti savom rankom, taip ji ir atsirado šiame tinklaraštyje. Praktiškai visus senovinius terminus, rašybą palikau netaisytus, išskyrus kelis labai jau kritiškus rašysenos atvejus kur, kaip man atrodė, iškreipia teksto prasmę. SĖKMĖS! :)

Susijusios temos: Valios ugdymas