Manau pagrindinis faktorius, kuris išduoda užsakovą yra nekintanti euro kaina. Vartojimas kyla, kainos auga, o euro kaina lieka tokia pat. Vartojimas krinta, vis tiek kainos auga, bet euro kaina lieka tokia pat. Kodėl? Manau todėl, kad tai valiuta, kurios dėka nugriebiama grietinėlė išprievartavus mūsų ekonomiką, mus pačius išties. Paveikslėlyje pavaizdavau visą modelį. Vartojimo ugnis tai degantys mūsų gyvenimai, mūsų darbo valandos atiduotos darbe ir vėliau iškeistos stipriai permokant už šilumą, maisto produktus ir kita. Kuo ugnis dega stipriau tuo kaitresnis šilumokaitis, didesni euro srautai užsakovo link. Šiuo metu ši proporcija yra gana liūdna. Gal būt modelio režisieriai ne pilnai kontroliuoja importą, čia yra ir kiti žaidėjai. Manau būtent todėl siekiama kuo daugiau investuoti į Kinija ar prisijaukinti Rusijos išteklius, globalios politikos lygmenyje. Šis modelis neatsirado vakar. Prieš tai, vietoj fiksuoto euro buvo fiksuotas doleris. Žaidimas vyksta seniai.
Panašūs rašiniai: Obuolių teorija, Gerovės visuomenė, Ekonomika, Baudos ir biheviorizmas, Lietuvos ateitis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą