Socioekonominis visuomenės modeliavimas

Tomas Moras (1478-1535)

[Ištrauka]
"... savo dvaruose jie nepalieka ariamų dirvų, visą lauką užleidžia ganyklom, nuverčia namus, sugriauna miestus, palikdami tik šventyklas, kaip tvartus avims ... pripratę dirbti žemės darbą ... neturi ko veikti ten, kur nieko nesėjama. Mat, užtenka vieno avių ar raguočių piemens, kad nuganytum tą žemę, kuriai įdirbti ir apsėti reikėtų daugybės rankų.
Tuo būdu daugelyje vietų didžiai pabrango grūdai ... jeigu ir kažin kaip didėtų avių skaičius, kaina už vilną nė kiek nesumažės, nes jų pardavimo, jeigu ir negalima pavadinti monopolija, kadangi ne vienas žmogus jas pardavinėja, tai galima vadinti oligopolija. Mat, viskas pateko į nedaugelio žmonių rankas, į rankas turtuoliams, kurių niekas neverčia parduoti anksčiau, negu jie įsimanys, o įsimanys jie ne anksčiau, kaip galės parduoti už kiek norės ...
Tuo būdu tai, dėl ko šita jūsų sala atrodė ypatingai laiminga, nedaugelio žmonių nelemtasis godumas pavertė pražūtimi. Dėl duonos brangumo kiekvienas stengiasi atleisti kuo daugiau šeiminykščių, kurie, savaime aišku, eina elgetauti arba - kur lengviau galima pakurstyti taurias širdis - plėšikauti.
O ką sakyti, jeigu prie šito vargingo skurdo ir nepriteklių prisideda dar besaikė prabanga. Juk ir aristokratų tarnai ir amatininkai, ir net patys kaimiečiai, vienu žodžiu, visi luomai mėgsta puošnius drabužius, visi didžiausi smaguriai. Argi nesiunčia savo gerbėjų plėšikauti, iškratę jų pinigines, visos tos smuklės, landynės, kekšynai ir kitokie viešieji namai, kaip vyninės, alinės ir pagaliau visi tie nelemtieji žaidimai - kauliukai, kortos ...
išvykite šiuos pražūtingus šašus, nutarkite, kad, sugriovę dvarus ir kaimus, patys juos atstatytų arba užleistų norintiems atstatyti ir statyti. Neduokite turtuoliams visko supirkinėti, neleiskite jiems turėti tarytum kokios monopolijos. Mažiau maitinkite dykūnų, atgaivinkite žemės darbą, vėl imkite doroti vilną, tas darbas tebūnie garbingas, tegu jį dirba dykinėjanti minia arba vagys dėl neturto, arba tie, kurie dabar yra valkatos ar dykūnai tarnai, abiem atvejais būsimieji vagys. Jeigu nepasigydysite iš šitų bėdų, veltui didžiuositės baudžiančiu už vagystes teisingumu, tik atrodančiu gražiu, o iš tikro neteisingu."
(Thomas More. Utopija. Vilnius: Vaga. 2010, 66-69p.)