Štai socialiniuose tinkluose sužvejojau šį mėgėjišką šokio įrašą, o šokis priminė dirbtinio intelekto temą ir vieną mėgiamiausiu mano anime "Ghost in the Shell: Innocence" arba Stiveno Spilbergo "Artificial Intelligence: AI", o taip pat liūdnas mintis kurios kyla, kai mąstai apie tai kas būtų... kai nebelieka ribos tarp mechanino tvėrinio ir žmogaus, juk išties abu yra mašinos.. ir tada susimąstai, koks neapsakomai liūdnas turėtų būti žmonių kūrėjas, jei toks būtų... Juk įdėti kažkam širdį, sąmonę, tai sykiu ir apspręsti kančiai... O įvertinti kančią ir ją kažkam įdiegti gali tik gerai tą kančią pažinęs, galvoju... o suvokti, kad kitas kenčia dėl tavęs, kad tavo kūrinys, tavo Pinokio kenčia ir turi savimonę, suvokimą apie savo laikinumą ir etc... išties nelengva.. Bet matomai tėtės Karlo vienatvė yra dar sunkesnė... ir būtent tai suteikia jam teisę kurti į save panašius, jo skausmas... suteikia jam teisę...
Raktažodžiai: žmogus mašina, kūrėjas, dirbtinis intelektas, Dievas, vienatvė, liūdesys, kančia, būtis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą