Turtas ir Laimė

Štai iškėliau sau klausimą:
"Kam reikalingas Turtas?"
Atrodo, kad čia daug galima būtų pasakoti, bet trumpai ir paprastai tariant manau tam, kad galėtume sau leisti tai kas mums patinka, t. y. daryti tai, kas daro mus laimingais, bet turbūt dar ir su viena sąlyga, jog tie mūsų norai yra protingi ir jų išsipildymo pasekmės neatneš jokių blogų pasekmių. Čia kalbu apie tokias pasekmes kurias patiriame tarkim po besaikio alkoholio vartojimo ryte ir panašiai...
Žodžiu, lyg ir išeitų, kad laimę atneša išmintis ir turtas.
Gerai, tada keliu sau kitą klausimą:
"O kur to turto gauti ir gauti jo tiek, kad užtektų visiems mano norams?"
Mano paskaičiavimais tai išeitų gan apvali suma...
Namas prie jūros, jachta, sportinis automobilis, lėktuvas arba malūnsparnis ir kas mėnesį po 10 000 lt įvairiom išlaidom, bent jau dvidešimčiai metų, išeitų apie 20 mln.
Gaudamas net kiek didesnį atlyginimą nei šiandien, o dirbu aš paprastoje maisto prekių parduotuvėje, tokiai sumai sukaupti turėčiau dirbti, nei daug nei mažai - 10 000 metų...
Kadangi man jau 32, o pagyvent viliuosi bent iki 60, tai tokiai sumai užsidirbti galiu skirti apie 10 savo gyvenimo metų, nes kitus 20 metų norėčiau mėgautis gyvenimu, o ne juodai ir sunkiai dirbti. Išeitų, kad nuo dabar, per metus turiu uždirbti 2 mln. litų, t.y. apie 166 tūkst. per mėnesį. Dirbant dabartiniame darbe tai neįmanoma...
Tai kur, kur man rasti tokį pinigų šaltinį? Kur yra ta didžioji turtų versmė, toji upė kurios siūlo plonumo upeliukai pasiekia mane šiandien?
Paprastai dažnai girdžiu teigiant, kad turtingu ir laimingu, šioje žemėje, gali tapti vos ne visi, gerai!!! Bet kaip???
Nepadovanos gi man „Microsoft“ 10% savo akcijų, koks naftos šeichas neperleis keleta savo gręžinių, o ir koks narkobaronas turbūt nepuls manęs milijonais šelpti, valstybės jokia institucija neesu, tad milijonų iš biudžeto irgi negausiu...
Girdėjau, jau nuo senų laikų, o ir dabar kai kuriuos žmones šnekant, kad didžiausi turtai slypi paties žmogaus širdyje.
"Nesąmonė!..." Pamaniau... Atėjęs į restoraną ir atsisagstęs marškinius bei baksnodamas pirštu į krūtinę vargu ar taip apmokėčiau 100 lt sąskaitą, nemanau, kad taip nusipirkčiau net gi degtukų...
Na gerai, turbūt sakysite: "Ė žmogau, nieko nesupranti, būdamas geros širdies ir darydamas gerus darbus sulauksi dėkingumo ir žmonės tau atsidėkos, atsimokės - va tau ir turtai..."
Bet gi ne - aš taip nemanau. Juk jei būsiu geros širdies ir kas nors, prispirtas rimtos bėdos, kreipsis su prašymu pagelbėti kokiai sunkiai sergančio vaiko operacijai ar panašiai - juk turėsiu padėti. Padėčiau kartą, kitą ir žiūrėk prie namų išsirikiuotų eilės - nebeliktų nieko...
Gerai, daugiau nebekankinsiu... Einu prie esmės. Štai ką prieš kelias dienas pamaniau... Kas yra laimė? Manau, kad iš esmės tai džiaugsmas (tokia emocija). O iš kur kyla džiaugsmas? Taigi - manau iš širdies. O jei aš negalėčiau džiautis apskritai ar skirtūs man aukso sauja nuo smėlio arba jei nejausčiau alkio bei skonio kas man iš šokolado, kreminių pyragaičių ar egzotiškų vaisių?
Taigi...
Nesvarbu ko ir kiek turiu ar neturiu - svarbu ar galiu tuo džiaugtis. Džiaugtis galime bene vienodai tiek deimantų, tiek žemuogių sauja, čia mane turbūt gerai supras vaikai...
Taigi, jei turtas tai yra mano širdyje esantis gebėjimas džiaugtis - tuomet tereikia išmokti tuo džiaugsmu pasinaudoti be kažkokių išorinių paskatinimų, taip sutaupyčiau išties daug brangaus savo gyvenimo laiko, pastangų ir kitų vertybių...
Jeigu mes galėtume džiaugtis ne šlamančiųjų kiekiu banke, o tiesiog rudenio parke - manau liktume laimingi visą likusį gyvenimą...
Jei save gerbtume ir mylėtume ne dėl aukštų pareigų, blizgančio kostiumo ar naujos jachtos, o dėl to, kad šiandien, tarkime, palengvinom gyvenimą 3 žmonėm, manau atsivertų neišsenkami laimės klodai...
Juk daryti gerus darbus dažnai yra išties labai lengva. Šypsena praeiviui, užleisti vieta, pavežti draugą ir t.t.
Apibendrinant galima būtų tada paklausti: "Tai ką, nebereikia jau tų turtų, pinigų, gėrybių, eiti tiesiog ir valkatauti į gatves?"
Ne! To nesakau... Manau, kad ir čia reiktų pasitelkti išmintį, saiką, tiesiog sveiką protą... Manau reikia elgtis taip gyvenime, kad mūsų darbų pasekmės neštų gerus vaisius, tą pavadinčiau išmintimi. Taigi, ką išties sakau, tai sakau tai, kad tikrai nematau reikalo šalti kojų ir miegoti po tiltais - ne!
Ką išties sakau, tai tai, kad žmonės moka už džiaugsmą, kad jei kursiu džiaugsmą - būsiu turtingas ir laimingas pats. Turtų upė yra džiaugsmas. Jei kursite džiaugsmą, darysite kitus laimingais būsite laimingi ir turtingi Jūs patys!