"Sinesteziniai ryšiai tarp garso ir spalvos"
(Mano bakalaurinio darbo santrauka)
„Pradžioje buvo žodis.“ (Jn 1,1)
Perfrazuojant šią Jono Evangelijos citatą kaip metaforą galima teigti, kad viskas yra informacija. Informacija nuolat keliauja, gali turėti skirtingus nešėjus – žodis, garsas, vaizdas, kūnas ir panašiai. Iš esmės viskas, kas mus supa - yra informacija.
Tokiame kontekste, evoliucija, būtų informacijos sąveika per įvairius nešėjus. O ir kas galėtų paneigti, kad saulės kvantų pulsacija nėra vis dar moderni, ypač šių dienų informacinės visuomenės kontekste, archajiško dievo kalba?
Platonas savo dialoguose rašė apie idėjų pasaulį. Jo teigimu tikrasis pasaulis yra idėjų pasaulis, o šis tėra jo atspindys. Galima sakyti, kad idėjų pasaulis tai informacija, o mums pažįstamas kasdienis pasaulis, tai knyga, kurioje toji informacija užrašyta.
Gerokai vėliau, panašias mintis aptinkame ir K. G. Jungo darbuose, jo įvestose kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokose.
Jungo kolektyvinės pasąmonės turinys tai per milijonus metų sukaupta informacija, savotiška patirties informacinė matrica, kuri įtakoja mūsų pasaulio raidą ir sykiu pati yra įtakojama pasaulio.
(K. G. Jungas,1999)
Jei a priori sutiktume su Jungo kolektyvinės pasąmonės archetipų egzistavimu, tai galėtume daryti prielaidą, kad tai jutimais sukaupta informacija apie pasaulį per milijonus metų. Tame archetipiniame sluoksnyje turėtų būt palikusi savo atspaudą reakciją į garsą, šviesą, spalvas, geometrines formas, temperatūrą kuri kartojasi nuo pasaulio sutvėrimo, todėl darau prielaidą, kad tam tikri garsai, spalvos, geometrinės formos ir t.t. galėtų sukelti stabilią reakciją mūsų psichikoje, kitaip tariant turėti tam tikrą semantinį krūvį per se iki bet kokios individualios patirties.
Kitaip tariant, jeigu tam tikri garsai, spalvos, geometriniai simboliai ir pan. turi per milijonus metų sukauptą prasminį krūvį tuomet tai ir yra archetipinė kalba.
Gal būt fonosemantikos fenomenas ir yra vienas iš tų reiškinių per kurį ir kalba su mumis pasaulio istorija.
Visa tai ir paskatino mano susidomėjimą fonosemantikos sritimi, o šis darbas skirtas vienai iš svarbesnių prielaidų, fonosemantikos fenomenams tirti – siestezijos reiškinio analizei, o jei dar konkrečiau – garso ir spalvos sinestezijai.
Taigi, kaip jau minėjau, darbo tikslas sinestezijos tarp garso ir spalvos analizė, bandymas plačiau pažvelgti į fonosemantikos sritį, atrasti galimus fonosemantinius dėsningumus.
Tiriamiesiems buvo pateikta 14 garsų. Po kiekvieno ištarto garso, tiriamieji, turėdavo išsirinkti vieną spalvą iš dešimties standartinių spalvų skalės. Tyrime dalyvavo 115 žmonių, 51 vyras ir 64 moterys. Vidutinis tiriamųjų amžius 26 metai, jauniausiam 13, o vyriausiam - 63. 79 lietuviai, 20 rusų, 11 lenkų ir 5 kitataučiai.
Rezultatų statistinė analizė atskleidė tai, kad tarp tam tikrų garsų ir su jais siejamų spalvų pasirinkimas yra statistiškai reikšmingas. Asociacija tarp garso „S“ ir geltonos spalvos, kartojosi dažniausiai, beveik 3 kart dažniau nei tai būtų pasirinkta atsitiktinai.
Metodas
Pojūtis - Vaizdinys.
Tiriamiesiems pateikiamas garsas, garsą ištaria tyrėjas, kiek ilgiau ištęsdamas nei įprasta tariant žodžius. Sykiu vizualiai pateikiama dešimties spalvų skalė, pailga stačiakampio formos kortelė, ji duodama tiriamajam į rankas. Pateiktos standartinės spalvos: geltona, žalia, raudona, mėlyna, oranžinė, ruda, violetinė, juoda, pilka, balta. Tiriamojo prašoma išsirinkti skalėje spalvą kuri, kaip jam atrodo, yra artimiausia pateiktam garsui. Kai tiriamasis pasirenka spalvą tyrėjas sako kitą garsą ir taip procedūra kartojasi. Viso pateikiama 14 garsų: „A“, „E“, „I“, „O“, „U“, „L“, „M“, „N“, „R“, „Z“, „Ž“, „S“, „Š“, „F“.
Išvardinti priebalsiai ir balsiai buvo atrenkami vadovaujantis 2 kriterijais:
1) Jie turi būti universalūs, turėti atitikmenis įvairiose kalbose.
2) Tariant garsą, jį galima ištęsti, neiškraipant jo savybių.
Šiuo metodu buvo siekiama, kad tiriamasis galėtų koduoti asociaciją ir perteikti ją ne žodžiais, o spalvomis tiesiogiai, išvengiant, kiek tai įmanoma verbalinio filtro.
Tiriamiesiams pateiktos spalvos:
Bendra rezultatų lentelė:
Statistiniam duomenų apdorojimui taikiau Chi-kvadratą.
Tiriamųjų populiacijoje, kurioje visos spalvos asociacijoje su garsu vertinamos vienodai vienai spalvai tektų 11,5 tiriamųjų, kas sudaro 10 %. Visi pasirinkimai viršijantys šią 10 % ribą praktiškai yra dažnesni nei atsitiktiniai. Apie šių skaičiavimų principus plačiau galima pasiskaityti (Čekanavičius, V., Murauskas, G., 2006, p. 199-202).
Tyrimo rezultatams įtaką galėjo daryti tai, kad garsai turėjo atitikmenis spalvų pavadinimuose, tad pilnai tikėtina, jog daugumas tiriamųjų spalvas rinkosi ne dėl garsinio simbolizmo. Dėl panašių priežasčių buvo kritikuojamas Tsuru ir Firies (1933 m.) angliškų-japoniškų antonimų eksperimentas, kai tiek angliškuose tiek japoniškuose žodžiuose fonemos buvo panašios, kas Brown (1958) nuomone galėjo įvelti paklaidas į tyrimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, iš visų rezultatų buvo atrinkti tik tie atvejai kai grasas ir pasirinktos spalvos pavadinimas neturėjo fonetinių atitikimų, bendrumų ir sykių pasirinkto varianto atsakymų skaičius buvo didesnis nei atsitiktinis.
Tyrimo metu paaiškėjo sekantys dėsningumai tarp garso ir spalvos:
[s] – geltona (30,4 %)
[r] – juoda (27,8 %)
[z] – geltona (19,1 %)
[f] – pilka (19,1 %)
[š] – juoda (18,3 %), ruda (18,3 %)
[u] – mėlyna (17,4 %)
[o] – mėlyna (13,00 %)
Hipotezė, kad kalboje egzistuoja dėsningumai, kai konkretus ryšiai tarp garso ir spalvos pasitvirtino.
Lyginant dviejų tiriamųjų grupes, atsakymus tarp tiriamųjų kurių gimtoji kalaba yra lietuvių (79 žmonės) ir tiriamųjų kurių kalba yra ne lietuvių (36 žmonės) statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta.
Galima pastebėti bendras tendencijas tame, kad skardūs grasai (z, s) susieti su šviesiomis spalvomis, o duslūs (š, f) su tamsiomis spalvomis. (z, s) garsai yra aukšto diapazono, o (š, f) žemo, tad visa kas ir patvirtina Ohala teiginius dėl garsinio diapazono įtakos suvokimui. ( Ohala, J. J. 1997)
Tyrimo rezultatai beveik pilnai sutampa su Jakobson, R. ir Waugh L. (1979) paskelbtais rezultatus apie kalbos garsų koreliacijas su spalvomis. A rausvumas, šiame tyrime a=raudona, pasirodė statistiškai reikšminga, šį atsakymą rinkosi 14,8% respondentų, tačiau dėl minėtų fonetinių panašumų ir rizikos įtakoti pasirinkimą, į rezultatus neįtraukta. Gelsvumas susijęs su e, šiame tyrime e=geltona rinkosi16,5%, bet kaip ir garso a atveju, dėl fonetinių panašumų ir rizikos įtakoti pasirinkimą, į rezultatus neįtraukta. Balzganumas susijęs su i , šiame tyrime nepasitvirtino, daugumai šis garsas siejosi su mėlyna spalva, ją rinkosi 17,4%, bet dėl fonetinių panašumų rezultatas taipogi atmestas. Tamsumas, kuris siejasi su o ir u, pasitvirtino ir šiame tyrime, abiem atvejais kartojosi statistiškai reikšmingas mėlynos spalvos pasirinkimas, 13,00 % ir 17,4 %.
Dar dėl garso "S".
Smalsumo dėlei, daugelio tiriamųjų, kurie garsą "S" asociavo su geltona klausiau, o su kokiu konkrečiu daiktu, objektu asocijuojasi šis garsas. Dažniausias atsakymas buvo saulė. Nežinau ar atsitiktinai, bet radau bent kelias klabas, kuriose saulės pavadinimas prasideda "s" raide. Surja, Солнце, Sun, Saulė.
Darbo išvados:
1. Fonosemantikos fenomenas egzistuoja yra plačiai paplitęs, universalus.
2. Spalvinė klausa nėra būdinga tik kaip simptomas sergantiems psichikos sutrikimais, ji silpniau išreikša, tačiau dėsningai pasireiškia daugumai normalių žmonių.
3. Spalvinės sinestezijos dėsningumus galima plačiai taikyti įvairiose masinės medijos srityse, mene, reklamoje ir panašiai, kaip praktinę priemonę, siekiant padidinti įtaigumą, išraiškingumą.
4. Fonosemantiką priskirčiau tokioms neverbalinės komunkacijos formoms kaip tarkim kūno kalba, t. y. komunikacijos forma kuri iškart gal ir nėra pastebima, bet visada esanti ir daranti poveikį, todėl labai svarbi gilesnė jos analizė.
Susijęs rašinys: AUM arba kaip viskas yra
(Mano bakalaurinio darbo santrauka)
„Pradžioje buvo žodis.“ (Jn 1,1)
Perfrazuojant šią Jono Evangelijos citatą kaip metaforą galima teigti, kad viskas yra informacija. Informacija nuolat keliauja, gali turėti skirtingus nešėjus – žodis, garsas, vaizdas, kūnas ir panašiai. Iš esmės viskas, kas mus supa - yra informacija.
Tokiame kontekste, evoliucija, būtų informacijos sąveika per įvairius nešėjus. O ir kas galėtų paneigti, kad saulės kvantų pulsacija nėra vis dar moderni, ypač šių dienų informacinės visuomenės kontekste, archajiško dievo kalba?
Platonas savo dialoguose rašė apie idėjų pasaulį. Jo teigimu tikrasis pasaulis yra idėjų pasaulis, o šis tėra jo atspindys. Galima sakyti, kad idėjų pasaulis tai informacija, o mums pažįstamas kasdienis pasaulis, tai knyga, kurioje toji informacija užrašyta.
Gerokai vėliau, panašias mintis aptinkame ir K. G. Jungo darbuose, jo įvestose kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokose.
Jungo kolektyvinės pasąmonės turinys tai per milijonus metų sukaupta informacija, savotiška patirties informacinė matrica, kuri įtakoja mūsų pasaulio raidą ir sykiu pati yra įtakojama pasaulio.
(K. G. Jungas,1999)
Jei a priori sutiktume su Jungo kolektyvinės pasąmonės archetipų egzistavimu, tai galėtume daryti prielaidą, kad tai jutimais sukaupta informacija apie pasaulį per milijonus metų. Tame archetipiniame sluoksnyje turėtų būt palikusi savo atspaudą reakciją į garsą, šviesą, spalvas, geometrines formas, temperatūrą kuri kartojasi nuo pasaulio sutvėrimo, todėl darau prielaidą, kad tam tikri garsai, spalvos, geometrinės formos ir t.t. galėtų sukelti stabilią reakciją mūsų psichikoje, kitaip tariant turėti tam tikrą semantinį krūvį per se iki bet kokios individualios patirties.
Kitaip tariant, jeigu tam tikri garsai, spalvos, geometriniai simboliai ir pan. turi per milijonus metų sukauptą prasminį krūvį tuomet tai ir yra archetipinė kalba.
Gal būt fonosemantikos fenomenas ir yra vienas iš tų reiškinių per kurį ir kalba su mumis pasaulio istorija.
Visa tai ir paskatino mano susidomėjimą fonosemantikos sritimi, o šis darbas skirtas vienai iš svarbesnių prielaidų, fonosemantikos fenomenams tirti – siestezijos reiškinio analizei, o jei dar konkrečiau – garso ir spalvos sinestezijai.
Taigi, kaip jau minėjau, darbo tikslas sinestezijos tarp garso ir spalvos analizė, bandymas plačiau pažvelgti į fonosemantikos sritį, atrasti galimus fonosemantinius dėsningumus.
Tiriamiesiems buvo pateikta 14 garsų. Po kiekvieno ištarto garso, tiriamieji, turėdavo išsirinkti vieną spalvą iš dešimties standartinių spalvų skalės. Tyrime dalyvavo 115 žmonių, 51 vyras ir 64 moterys. Vidutinis tiriamųjų amžius 26 metai, jauniausiam 13, o vyriausiam - 63. 79 lietuviai, 20 rusų, 11 lenkų ir 5 kitataučiai.
Rezultatų statistinė analizė atskleidė tai, kad tarp tam tikrų garsų ir su jais siejamų spalvų pasirinkimas yra statistiškai reikšmingas. Asociacija tarp garso „S“ ir geltonos spalvos, kartojosi dažniausiai, beveik 3 kart dažniau nei tai būtų pasirinkta atsitiktinai.
Metodas
Pojūtis - Vaizdinys.
Tiriamiesiems pateikiamas garsas, garsą ištaria tyrėjas, kiek ilgiau ištęsdamas nei įprasta tariant žodžius. Sykiu vizualiai pateikiama dešimties spalvų skalė, pailga stačiakampio formos kortelė, ji duodama tiriamajam į rankas. Pateiktos standartinės spalvos: geltona, žalia, raudona, mėlyna, oranžinė, ruda, violetinė, juoda, pilka, balta. Tiriamojo prašoma išsirinkti skalėje spalvą kuri, kaip jam atrodo, yra artimiausia pateiktam garsui. Kai tiriamasis pasirenka spalvą tyrėjas sako kitą garsą ir taip procedūra kartojasi. Viso pateikiama 14 garsų: „A“, „E“, „I“, „O“, „U“, „L“, „M“, „N“, „R“, „Z“, „Ž“, „S“, „Š“, „F“.
Išvardinti priebalsiai ir balsiai buvo atrenkami vadovaujantis 2 kriterijais:
1) Jie turi būti universalūs, turėti atitikmenis įvairiose kalbose.
2) Tariant garsą, jį galima ištęsti, neiškraipant jo savybių.
Šiuo metodu buvo siekiama, kad tiriamasis galėtų koduoti asociaciją ir perteikti ją ne žodžiais, o spalvomis tiesiogiai, išvengiant, kiek tai įmanoma verbalinio filtro.
Tiriamiesiams pateiktos spalvos:
Bendra rezultatų lentelė:
Statistiniam duomenų apdorojimui taikiau Chi-kvadratą.
Tiriamųjų populiacijoje, kurioje visos spalvos asociacijoje su garsu vertinamos vienodai vienai spalvai tektų 11,5 tiriamųjų, kas sudaro 10 %. Visi pasirinkimai viršijantys šią 10 % ribą praktiškai yra dažnesni nei atsitiktiniai. Apie šių skaičiavimų principus plačiau galima pasiskaityti (Čekanavičius, V., Murauskas, G., 2006, p. 199-202).
Tyrimo rezultatams įtaką galėjo daryti tai, kad garsai turėjo atitikmenis spalvų pavadinimuose, tad pilnai tikėtina, jog daugumas tiriamųjų spalvas rinkosi ne dėl garsinio simbolizmo. Dėl panašių priežasčių buvo kritikuojamas Tsuru ir Firies (1933 m.) angliškų-japoniškų antonimų eksperimentas, kai tiek angliškuose tiek japoniškuose žodžiuose fonemos buvo panašios, kas Brown (1958) nuomone galėjo įvelti paklaidas į tyrimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, iš visų rezultatų buvo atrinkti tik tie atvejai kai grasas ir pasirinktos spalvos pavadinimas neturėjo fonetinių atitikimų, bendrumų ir sykių pasirinkto varianto atsakymų skaičius buvo didesnis nei atsitiktinis.
Tyrimo metu paaiškėjo sekantys dėsningumai tarp garso ir spalvos:
[s] – geltona (30,4 %)
[r] – juoda (27,8 %)
[z] – geltona (19,1 %)
[f] – pilka (19,1 %)
[š] – juoda (18,3 %), ruda (18,3 %)
[u] – mėlyna (17,4 %)
[o] – mėlyna (13,00 %)
Hipotezė, kad kalboje egzistuoja dėsningumai, kai konkretus ryšiai tarp garso ir spalvos pasitvirtino.
Lyginant dviejų tiriamųjų grupes, atsakymus tarp tiriamųjų kurių gimtoji kalaba yra lietuvių (79 žmonės) ir tiriamųjų kurių kalba yra ne lietuvių (36 žmonės) statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta.
Galima pastebėti bendras tendencijas tame, kad skardūs grasai (z, s) susieti su šviesiomis spalvomis, o duslūs (š, f) su tamsiomis spalvomis. (z, s) garsai yra aukšto diapazono, o (š, f) žemo, tad visa kas ir patvirtina Ohala teiginius dėl garsinio diapazono įtakos suvokimui. ( Ohala, J. J. 1997)
Tyrimo rezultatai beveik pilnai sutampa su Jakobson, R. ir Waugh L. (1979) paskelbtais rezultatus apie kalbos garsų koreliacijas su spalvomis. A rausvumas, šiame tyrime a=raudona, pasirodė statistiškai reikšminga, šį atsakymą rinkosi 14,8% respondentų, tačiau dėl minėtų fonetinių panašumų ir rizikos įtakoti pasirinkimą, į rezultatus neįtraukta. Gelsvumas susijęs su e, šiame tyrime e=geltona rinkosi16,5%, bet kaip ir garso a atveju, dėl fonetinių panašumų ir rizikos įtakoti pasirinkimą, į rezultatus neįtraukta. Balzganumas susijęs su i , šiame tyrime nepasitvirtino, daugumai šis garsas siejosi su mėlyna spalva, ją rinkosi 17,4%, bet dėl fonetinių panašumų rezultatas taipogi atmestas. Tamsumas, kuris siejasi su o ir u, pasitvirtino ir šiame tyrime, abiem atvejais kartojosi statistiškai reikšmingas mėlynos spalvos pasirinkimas, 13,00 % ir 17,4 %.
Dar dėl garso "S".
Smalsumo dėlei, daugelio tiriamųjų, kurie garsą "S" asociavo su geltona klausiau, o su kokiu konkrečiu daiktu, objektu asocijuojasi šis garsas. Dažniausias atsakymas buvo saulė. Nežinau ar atsitiktinai, bet radau bent kelias klabas, kuriose saulės pavadinimas prasideda "s" raide. Surja, Солнце, Sun, Saulė.
Darbo išvados:
1. Fonosemantikos fenomenas egzistuoja yra plačiai paplitęs, universalus.
2. Spalvinė klausa nėra būdinga tik kaip simptomas sergantiems psichikos sutrikimais, ji silpniau išreikša, tačiau dėsningai pasireiškia daugumai normalių žmonių.
3. Spalvinės sinestezijos dėsningumus galima plačiai taikyti įvairiose masinės medijos srityse, mene, reklamoje ir panašiai, kaip praktinę priemonę, siekiant padidinti įtaigumą, išraiškingumą.
4. Fonosemantiką priskirčiau tokioms neverbalinės komunkacijos formoms kaip tarkim kūno kalba, t. y. komunikacijos forma kuri iškart gal ir nėra pastebima, bet visada esanti ir daranti poveikį, todėl labai svarbi gilesnė jos analizė.
Susijęs rašinys: AUM arba kaip viskas yra
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą