Klaida

Jei tai, kas yra teisinga apibrėžtume, kaip kažką, kas vyksta tiksliai pagal iš anksto apibrėžtą scenarijų, pagal taisykles, vyksta taip kaip ir turi būti, kitaip tariant be jokių klaidų, paklaidų, nukrypimų ir panašiai, bei  norėtume pavaizduoti tokį procesą grafiškai  -  manau puikiai tiktų taisyklingu apskritimu vykstantis judėjimas.

A. Idealiai taisyklingas procesas

 Tai, kas klaidinga, galime įvardinti kaip procesą, nukrypstantį nuo savo idealaus plano, trajektorijos, kurso ir pavaizduoti grafiškai, kaip mažiau ar daugiau netaisyklingą apskritimą.

B. Procesas su paklaida

Pažvelgus, antrame paveikslėlyje matome, kad išklydęs už savo įprastinių ribų procesas sykiu tarsi užgriebė naujos, iki tol nepažintos teritorijos dalį. Jei įsivaizduotume baltą foną kaip potencialų įvairių galimybių lauką, tai procesas su paklaida yra tiesiog naujai įgyvendinta dar viena galimybė, kombinacija, versija, variantas. Tokiu būdu, kas kart, su paklaida vykstantis procesas atranda vis naujas erdves, įgyvendina naujas versijas, tarsi išaugina naujas galimybių lauko sėklas. Paprasčiausiai tariant  - vyksta plėtra, augimas, turtėjimas naujais variantais.

C. Variantų gausa

Tokiu būdu, formuojamos naujos galimybių ribos, naujas idealus apskritimas.

D. Naujas idealas

Tam tikru momentu, susikaupus kritiniam variantų skaičiui, idealus apskritimas virsta sena įprastinė norma, o vėliau žemutine riba. Taip galime stebėti evoliucijos laiptelius.

E. Evoliucijos pakopos

Šis procesas gali vykti dviem kryptimis, tiek evoliucijos tiek involiucijos. Procesas visada veikiamas dviejų jėgų: išcentirinės ir įcentrinės. Šių jėgų idealus balansas gimdo idealią apskritimo trajektoriją.Tam tikra prasme, visiška pusiausvyra, tobulumas, reikštų sustojimą ir pabaigą bet kokiom naujovėm. Kita vertus, kiekvienas naujas ratas, nauja pakopa yra didesnė, tad reikalauja ir daugiau laiko vienam ciklui, štai todėl taip greit diena keičia naktį ir taip lėtai sukasi galaktikos. Dėl nuolatinio nepastovumo, aplinkinių faktorių kitimo, amžino virpesio Visiška pusiausvyra nėra įmanoma, o to ir nereikia. "Klaidos" dėka vyksta kūrimas. Kuo didesnė paklaida - tuo didesni nauji plotai aprėpiami, didesnis proveržis. Čia labai svarbu pastebėti ir tai, kad padarius klaidą turi būti adekvataus stiprumo įcentrinė jėga, noras ištaisyti padėtį, grįžti į įprastinę trajektoriją, būtent tai skatina progresą. Dominuojant pasyvumui, nesiekiant klaidų taisyti, vyksta involiucijos procesas.

Kaip sakė Konfucijus: Tik neištaisyta klaida yra klaida.
Tad, kad ir kaip būtų nelengva pradėjus naują veiklą, susidūrus su neeiline situacija ar užgriuvus netikėtiems sunkumams - vistiek verta užbaigti ką pradėjome ir padėti tašką, tokiu būdu, visada išeisime laimėtojai.