[iš senų sąsiuvinių]
Sėdėjo Dievas vienišas ties bekrašte tuštuma ir galvojo: "O kaip gera tiems neišmanėliams, nes jie nežino ką daro. Bet gi tokius juos aš pats ir sukūriau. Nors dalis manęs gali užsimiršti ir džiaugtis savo kūriniuose. Tačiau kaip vis dėl to liūdna. Aš vienišas taškelis akloje tamsoje. Tik aš. O kam ir kaip? Kas aš?..."
P.S.
Bet niekas jam neatsakė.
2000 rugsėjis 03 d., 0 val., 05 min.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą