Didžioji Visatos Tuštuma ir Turtuma

Emptiness and Fullness by Bill Epperly

Vieni žmonės duoda. Kiti žmonės ima. Kas turi, tas gali duoti, kam trūksta - ieško kur paimti. Paprastai, linkusiam imti, yra gerai pažįstamas trūkumo, vidinės tuštumos jausmas - turbūt tokie kalba apie gyvenimo, o gal net apie Didžiąją Visatos Tuštumą. Nes kaip danguj taip ir žemėje, kas viduje - tą "matome" ir išorėje...

Linkusieji duoti kalba apie Didžiąją Visatos Turtumą, ir tokių, jei būti sąžiningu, pasitaiko rečiau. Dažniau sutiksi linkusį imti žmogų... Liaudyje tai išreiškiama, girdi, žmogaus pirštai į save lenkti ir panašiais posakiais.

Bet išties žmogus, kaip ir visa kita šiame pasaulyje, geba tiek imti, tiek duoti ir abu šie veiksmai yra lygiaverčiai, abu reikalingi, nes abu yra gyvybės pamatas. Taip jau sutvertas šis pasaulis, kad visa kas gyva, gyva todėl, kad juda, kad keičiasi, o tam, kad judėti, kad keistis, reikia nuolat imti ir duoti, nuolat įkvėpti ir iškvėpti, tik taip gali gyventi. Ir kuo labiau imi ir duodi, tuo labiau gyveni. Elementari mechanika ir nieko daugiau.

Linkusius tik imti ištinka tiek kūno, tiek dvasios vidurių užkietėjimas, puvimas ir prastas kvapas. Laisvai imančius ir atiduodančius ištinka augimas, klestėjimas ir laimingas gyvenimas. Paprasta.

Taip, paprasta, bet ir sudėtinga. kaip gali imti ir duoti, jei aplink tave tik linkę imti sutūpę, jei vamzdžiai užsikimšę ir vietinės sistemos grandys nefunkcionuoja?

Tokiu atveju santechnikai turi tam reikalui pritaikytą įnagį, tokį gyvatuko formos šepetį su  propeleriu. Įkiša kur užsikimšo, pasukai gerai, pravalo ir tvarka, vėl viskas cirkuliuoja.

Seniai matematiškai yra įrodyta, kad siekdami bendrai naudos, tą naudą, sukursime, visais atvejais, didesnę nei tai būtų pavienių individų savarankiškų laimėjimų suma - visada.

Štai koks paradoksas, homo sapiens pasirodo nėra toks protingas kaip apie save galvoja. Nors, kita vertus, turbūt galima būtų tai paaiškinti.

Žmogus būdamas vaikas dideliu sumanumu nepasižymi ir logika išsivysto ne iškart, taip pat, būdamas priklausomas ilgą laiką nuo tėvų, daugiau ima nei duoda. Vėliau padėtis pasikeičia.

Išeitų, kad žmonija dabar vaiko amžiuje. Tad kita nelieka, kaip tik besąlygiškai duoti, tačiau duoti protingai, nes persišėręs vaikis gali ir nesulaukti pilnametystės. Kur nėra saiko prasideda ligos, vidurių užkietėjimai, prastas kvapas ir visa kita.

Jei tik toks tokį pagimdo, kaip meška mešką ar žmogus žmogų, ir gimdytojas pradžioje, paprastai, yra labiau Žmogus, nei jo žmogutis, bet tai su laiku pasikeičia, tai ir protingą gali pagimdyti tada tik protingas, pradžioje mažiau protingą už save, bet tai su laiku pasikeičia. Išeina, kad žmoniją pagimdė kažkas labiau protingas, kuri pradžioje yra nelabai protinga, todėl prižiūrima ir ne viską gaunanti ko nori. Tai gali sukelti ir trūkumo ar skurdo iliuziją, bet gi gyveni ir mokaisi... Manau galime būti ramūs.