Šiandien ryte apsilankiau prekybos centre. Duonos, sviesto, alyvuogių, grietinės... Vaikštinėdamas tarp eilių netyčia nugirdau mamos ir dukters pokalbį:
- O kur tėtis? - klausia dukra.
- Auksiniam skyriuj, kur gi dar, - atsako mama.
Ir čia aš supratau - alchemikams pavyko! Sena svajone bet kokį š., atsiprašant, paversti auksu jau senų seniausiai išsipildė ir tapo masine gamyba.
Tik štai paradoksas, patys arabų alchemikai, šį skystąjį auksą, dar vadinamą al kuhul, naudojo tik kvepalų gamybai, o išoriniam vartojimui griežtai uždraudė.
Ir tada man kilo klausimas, kas gi dabar yra laukinis ir atsilikęs barbaras, baltaodis, maukiantis litrais kvepalus ar rytietis skleidžiantis kvapų magiją?...
- O kur tėtis? - klausia dukra.
- Auksiniam skyriuj, kur gi dar, - atsako mama.
Ir čia aš supratau - alchemikams pavyko! Sena svajone bet kokį š., atsiprašant, paversti auksu jau senų seniausiai išsipildė ir tapo masine gamyba.
Tik štai paradoksas, patys arabų alchemikai, šį skystąjį auksą, dar vadinamą al kuhul, naudojo tik kvepalų gamybai, o išoriniam vartojimui griežtai uždraudė.
Ir tada man kilo klausimas, kas gi dabar yra laukinis ir atsilikęs barbaras, baltaodis, maukiantis litrais kvepalus ar rytietis skleidžiantis kvapų magiją?...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą