Dažnai tekdavo sutikti klausimą: ką daryti kai kamuoja meilės kančios? Taip, išties geras klausimas ir deja daug kam aktualus.. Ir štai į galvą atėjo viena mintis.
Jau gana seniai psichologė E.Kubler-Ross dirbdama su mirštančiais ligoniais išpuoselėjo ir pasiūlė 5 stadijų modelį, kuris padeda geriau suvokti žmogui kas su juo vyksta ir sykiu tarsi palengvinti kančias:
1.Neigimas.
2.Pyktis
3.Derėjimasis
4.Depresija
5.Priėmimas
Nors atrodytų, kad gyvenimas yra brangiausia ką turime, bet kartais, kai įsimylime, mylimasis ar mylimoji gali atrodyti kur kas brangesni. Jei meilė abipusė, laiminga, tai nuostabu ir apie tai neturiu ką be pridurti, bet štai jeigu ne...
Sunku būtų teigti, kad meilės netektis tolygi gyvenimo netekčiai, bet kai artimas žmogus atrodo brangesnis už visą ką, tai visgi tikiu, kad čia yra daug bendrumų... Sykiu toks išgyvenimas manau yra sąlyginai saugi "repeticija" prieš pasitinkant paties gyvenimo netektį, kuri laukia mūsų visų, deja...
Taigi, Elizabeth Kubler-Ross 5 stadijas pabandžiau pritaikyti nelaimingos meilės atvejui ir štai kas gavosi:
1. „Rožinės svajonės“
Gyveni rožinėmis svajonėmis, tiki tuo, kuo norisi tikėti.
2. „Kažkas ne pagal scenarijų“
Štai jau praėjo pirma, antra, trečia, ketvirta, n-toji serija, vis lauki meilės scenos, o jos kaip nėra taip nėra. Imi manyti, kad režisierius suklydo, kažką praleido, pamiršo... "KaaAAŽKĄ STIPRIAI PAMIRŠO!!!..". Dominuoja susierzinimas, nekantrumas, pyktis...
3. "Derėjimasis"
Paauglystės laikais viena mano pažįstama gerdama vandenį darydavo lygiai 8 gurkšnius, aštuonis, nes tiek raidžių buvo jos mylimojo varde. Taip ji derėjosi su likimu ir tikėjosi pritraukti savo meilę. Kažkas atsikrato 15 kg antsvorio, kažkas - susikaupusią įtampą lieja eilėse, tapo paveikslus, kuria muziką, augina raumenis ar užkala krūvas pinigų...
Manau būtent šioje stadijoje lankomasi pas būrėjus, atliekami įvairūs ritualai ir panašūs dalykai... Stadijos trukmė turbūt tiesiogiai proporcinga ilgesio, vilties įtampai, kuriai atslūgus pereinamą į kitą etapą.
4. Suvokus neišvengiamumą ateina liūdesys, viltis virsta neviltimi... Ją gydo laikas, pokalbiai su suprantančiu žmogumi. Gal būt tai bus draugas, psichologas ar panašus nelaimėlis... Turbūt dar reiktų pridėti, kad liūdesį galima išlieti dainose, eilėse, dailėje, dienoraštyje - meno terapija žodžiu, kai kam padeda darbas...
5. Susitaikymas, ramybė, atsivėrimas naujai patirčiai...
Įvairių citatų apie nelaimingą meilę galite rasti čia.
Susijusios temos: Sentimentai, Pavydas, Apie partnerystę, Karalius ir tarnaitė
Jau gana seniai psichologė E.Kubler-Ross dirbdama su mirštančiais ligoniais išpuoselėjo ir pasiūlė 5 stadijų modelį, kuris padeda geriau suvokti žmogui kas su juo vyksta ir sykiu tarsi palengvinti kančias:
1.Neigimas.
2.Pyktis
3.Derėjimasis
4.Depresija
5.Priėmimas
Nors atrodytų, kad gyvenimas yra brangiausia ką turime, bet kartais, kai įsimylime, mylimasis ar mylimoji gali atrodyti kur kas brangesni. Jei meilė abipusė, laiminga, tai nuostabu ir apie tai neturiu ką be pridurti, bet štai jeigu ne...
Sunku būtų teigti, kad meilės netektis tolygi gyvenimo netekčiai, bet kai artimas žmogus atrodo brangesnis už visą ką, tai visgi tikiu, kad čia yra daug bendrumų... Sykiu toks išgyvenimas manau yra sąlyginai saugi "repeticija" prieš pasitinkant paties gyvenimo netektį, kuri laukia mūsų visų, deja...
Taigi, Elizabeth Kubler-Ross 5 stadijas pabandžiau pritaikyti nelaimingos meilės atvejui ir štai kas gavosi:
1. „Rožinės svajonės“
Gyveni rožinėmis svajonėmis, tiki tuo, kuo norisi tikėti.
2. „Kažkas ne pagal scenarijų“
Štai jau praėjo pirma, antra, trečia, ketvirta, n-toji serija, vis lauki meilės scenos, o jos kaip nėra taip nėra. Imi manyti, kad režisierius suklydo, kažką praleido, pamiršo... "KaaAAŽKĄ STIPRIAI PAMIRŠO!!!..". Dominuoja susierzinimas, nekantrumas, pyktis...
3. "Derėjimasis"
Paauglystės laikais viena mano pažįstama gerdama vandenį darydavo lygiai 8 gurkšnius, aštuonis, nes tiek raidžių buvo jos mylimojo varde. Taip ji derėjosi su likimu ir tikėjosi pritraukti savo meilę. Kažkas atsikrato 15 kg antsvorio, kažkas - susikaupusią įtampą lieja eilėse, tapo paveikslus, kuria muziką, augina raumenis ar užkala krūvas pinigų...
Manau būtent šioje stadijoje lankomasi pas būrėjus, atliekami įvairūs ritualai ir panašūs dalykai... Stadijos trukmė turbūt tiesiogiai proporcinga ilgesio, vilties įtampai, kuriai atslūgus pereinamą į kitą etapą.
4. Suvokus neišvengiamumą ateina liūdesys, viltis virsta neviltimi... Ją gydo laikas, pokalbiai su suprantančiu žmogumi. Gal būt tai bus draugas, psichologas ar panašus nelaimėlis... Turbūt dar reiktų pridėti, kad liūdesį galima išlieti dainose, eilėse, dailėje, dienoraštyje - meno terapija žodžiu, kai kam padeda darbas...
5. Susitaikymas, ramybė, atsivėrimas naujai patirčiai...
Įvairių citatų apie nelaimingą meilę galite rasti čia.
Susijusios temos: Sentimentai, Pavydas, Apie partnerystę, Karalius ir tarnaitė
o kokioj stadijoj esi tu? :)
AtsakytiPanaikintiKą gi, žinojau, kad kažkas užduos man šį klausimą, taip ir nutiko... Aš įstrigęs tarp trečios ir ketvirtos kažkur.. :)
AtsakytiPanaikintiMEILĖ LAI ISTORIJOJ PASILIEKA- DVIDESIMT ANTRAM- DVIDESIMT TRECIAM AMZIUJ ŽMONĖS TO PAPRASČIAUSIAI NEBEJAUS, TOKIO JAUSMO KAIP MEILĖ KITAM ŽMOGUI PAPRASČIAUSIAI NEBELIKS. TOBULĖJIMUI RIBŲ NĖRA, ANE, EDI........
AtsakytiPanaikintiwow komentaras cia.. netiketas...
AtsakytiPanaikintinelaimingos meilės nėra, yra arba egoistiška meilė, kai matai tik savo džiaugsmą arba tikra meilė, kai matai ne tik save ir savo poreikį turėti mylimą žmogų šalia, bet matai bei neignoruoji ir jo poreikius, kurie kartais gali nesutapti su tavaisiais. Išties mylėdamas visada džiaugsies mylimo žmogaus sėkme, net jei tavęs nebus šalia. Svarbu skirtis draugiškai :)
AtsakytiPanaikintisutinku... ir manau, kad kartais visam tam suvokti protu bei priimti sirdimi butent ir prireikia tu 5 stadiju..
AtsakytiPanaikintiDar norisi pridurti... Juk cia kalba apskritai eina apie prisirisima ir kai prarandame, netenkame, negauname prisirisimo objekto - skaudu.. Kad isvengti skausmo reikia iveikti prisirisima, to moko E.Kubler-Ross modelis, bet kad iveikti prisirisima nera butina prarasti.. to moko filosofija, budizmas... Iveikti prisirisima bet kam, ne tik meileje.. ir yra daugumos religiju tikslas, taip vadinama sielos laisve ir t.t.
AtsakytiPanaikintiAš Jį Myliu, visada mylėjau ir mylėsiu... Viską ką turiu geriausia ir brangiausia atiduodu Jam, niekada nesiginčiju, visada su viskuo sutinku. Esu simpatiška ir tai žinau, man niekada netrūko dėmesio, bet Jam visada buvau ištikima tiek fiziškai tiek dvasiškai. Lepinau iki beprotybės, visa mano širdis priklauso Jam, aš Jį dievinu. Jis man reikalingas kaip duona ir kaip saule, Jis man vienintelis ir Jis tai žino, atsidėkodamas dovanoja man ,,dovanas‘‘, gėles gaunu taip dažnai, kad net pamiršau kaip jos kvepia, rutina ir Jis patinka taip, kad sukuosi per du darbus, kad tik mažiau laiko būčiau namie, nors aš juos dievinu... Grįžus namo tampu tarnaite kuri plauna, šveičia, gamina.. Baigiu priprasti prie fakto, kad nebesišypsau, bet niekaip nesusitaikau su faktu, kad tolstame vienas nuo kito. Negaliu patikėti, kad žmogus dėl kurio paaukočiau gyvenimą, nevertina tai ką turi. Iš Jo nereikalauju beveik nieko, tiesiog noriu, kad mylimasis kurį keturis metus mylėjau, pamatytu mane. Nebereikia man nei gražių žodžių, nei apkabinimų.. Nebereikia nei bučinių, pripratau prie to kaip yra.. Niekas ir nesakė, kad bus lengva. Niekada nebuvo, niekada ir nebus. Bet tai tik praturtina mūsų gyvenimus.
AtsakytiPanaikintiMums nereikia princų, mes tik norime būti princesėmis. Tiesiog kartais pagalvoju, kad negaliu be Tavęs, bet su Tavim nemoku. Kasdien puošiuosi tik dėl Tavęs, nors nepamenu kada paskutinį kart esi sakęs, kad gražiai atrodau, o gal išvis nesi sakęs? Kai žmogų myli neklausi už ką, tiesiog MYLI. Taip, aš Tave myliu, labai! Net faktas, kad draugai, žvejyba ir miegas Tau yra ir visada bus pirmoje vietoje TO jausmo nenužudo.
Be daug ko gali apsieiti žmogus, tik ne be žmogaus. Vieni mano, kad esu per gera, kiti, kad kvaila, bet kad ir kaip kartasi ant savęs pykčiau, negaliu nemylėti, nesirūpinti, nelepinti, neslaugyti, nemaitinti. Visada paguosiu, net pinigų duosiu, o kartais net paprasto žodelio ačiū iš Tavęs neišgirsi.. Puikiai žinau, kad be Jo būtų eilė norinčių su manim pasenti, žinau nes tai tiesa, bet man kitų nereikia.. Man yra gerai, ne puikiai, bet gerai atsakau visiems kurie klausia ir priduriu, jog kalba vyksta apie mokslus, darbą.. O mūsų santykiai, pastebėjau kad žmonės manęs nebeklausia, ne todėl kad meluočiau jog fantastiškai, o todėl kad neturiu ką pasakyti, visiškai neturiu ką pasakyti... Dieve, jei tik prisiversčiau pasakyti SUDIE, noriu skyrybų..
Mes, moterys, tik stipriai mylėdamos atsiduodame visiškai. Nutyla protas, sustoja laikas, jausmai susikoncentruoja viename taške ir ištirpsta kūnas. Visais kitais atvejais, mes tiesiog siekiame tikslo...
Aišku širdžiai neįsakysi, bet sunku patikėti kad gyvenimo ašis sukasi tik apie vieną žmogų.. Juk laiminga gali būti ir daugeliu kitų būdų.. Mylėti ir rasti pasitenkinimą galima darbe, kūryboje, savo vaikuose, bendraminčių-draugų rate, religijoje, visuomeninėje veikloje ir t.t. Kita vertus, prie gero greit priprantama ir jei žmogus pripratinamas, kad gauna viską be pastangų, jis tų pastangų ir nerodys, nes viską gauna ir taip.. Be to, visada galima išbandyti šeimos psichologo paslaugas ar bent pasišnekėti tarpusavyje atvirai..
AtsakytiPanaikinti