Sokrato žmona

"Sokrato žmona - ... šaltiniuose dažniausiai minima Ksantipė kaip nesugyvenamo būdo moteris, nuolat kėlusi šeimyninius vaidus ir vis bardavusi savo vyrą, vadindama jį plepiu ir dykinėtoju. Klausiamas, kaip jis galįs gyventi su ja, Sokratas atsakydavęs, kad jeigu jis sugebės sugyventi su tokio vaidingo būdo moterimi, tai jam būsią lengviau sugyventi su kiekvienu kitu žmogumi."
(Antanas Rybelis. Sokratas ir jo filosofija: žinau kad nieko nežinau. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai, 1997, 9p.)

Susijusios temos: Validation


Raktažodžiai: filosofija, šeima, bendravimas

Karalius ir tarnaitė

[arba originali psichoterapija sufijų pasakose]
"Kitados vienoje gražioje šalyje gyveno karalius. Kartą pakeliui į rūmus iš savo karietos karalius pamatė tarnaitę, sėdinčią prie kelio. Nuostabiai graži vergė mergaitė pavogė jo širdį ir karalius ... nusiuntė tarną sumokėti jos šeimininkui ir parvesti merginą į rūmus.
Bėgo dienos, vargšė mergina nelaisvėje susirgo, sulyso ir kiekvieną dieną vis labiau blyško ...
Į rūmus nuvestas gydytojas paprašė palikti jį vieną su mergina. Švelniai pakalbėjęs ir pažadėjęs saugoti paslaptis, Gydytojas paklausė jos apie praeitį, tad ši ėmė pasakoti iš kur kilusi ir ką veikusi iki tol, kol karalius ją nupirko. O gydytojas tuo metu įdėmiai tikrino jos pulsą. Mergaitės širdis plakė normaliai. Tada gydytojas pradėjo klausinėti apie vietas, kur ji buvo keliavusi. Kai ji paminėjo Samarkandą, merginos širdis ėmė plakti stipriau. Jis paklausė daugiau apie tą miestą ir apie žmones, kuriuos mergina ten sutikusi. Pagaliau ji paminėjo auksakalį, pas kurį dirbo keletą metų, ir jai tariant tuos žodžius, jos širdis pradėjo tiesiog daužytis. Tokiu būdu gydytojas nustatė ligą.
"Jos liga - širdyje, o ne kūne - pasakė jis karaliui. - Kad išgydytume šią merginą, jūs turite įvykdyti mano nurodymus" ... Auksakaliui buvo pasiūlyti pinigai ... auksakalys ... persikėlė į naują vietą.
Karaliaus palaimintas dailus jaunas vyras vedė gražiąją merginą ir jie apsigyveno karališkuose rūmuose. Pora džiaugėsi naujuoju gyvenimu šešis mėnesius, per tą laiką mergina visiškai pasveiko. Tuo metu gydytojas liepė auksakaliui kiekvieną rytą gerti vaistų mišinį. Tas mišinys vaikiną nusilpnino ir nualino, jis tapo toks bjaurus, jog žmona nustojo jį mylėjusi ... moteris tapo laisva."

(Mojdeh Bayat, Mohammat Ali Jamnia. Sufijų šalies pasakojimai. Kaunas: Mijalba. 2003, 149-150 p.)

Susiję rašiniai: Apie nelaimingą meilę

Ekonominio išnaudojimo modelis

Nuolat kylančios kainos, krintant vartojimui, atrodo protu nesuvokiamas dalykas, nes krintant paklausai krinta ir kaina, o Lietuvoje vyksta atvirkščiai. Tai rodo, kad šis procesas yra dirbtinis, kitaip tariant globaliai kontroliuojamas. Kas kontroliuoja ir kam tai naudinga?
Manau pagrindinis faktorius, kuris išduoda užsakovą yra nekintanti euro kaina. Vartojimas kyla, kainos auga, o euro kaina lieka tokia pat. Vartojimas krinta, vis tiek kainos auga, bet euro kaina lieka tokia pat. Kodėl? Manau todėl, kad tai valiuta, kurios dėka nugriebiama grietinėlė išprievartavus mūsų ekonomiką, mus pačius išties. Paveikslėlyje pavaizdavau visą modelį. Vartojimo ugnis tai degantys mūsų gyvenimai, mūsų darbo valandos atiduotos darbe ir vėliau iškeistos stipriai permokant už šilumą, maisto produktus ir kita. Kuo ugnis dega stipriau tuo kaitresnis šilumokaitis, didesni euro srautai užsakovo link. Šiuo metu ši proporcija yra gana liūdna. Gal būt modelio režisieriai ne pilnai kontroliuoja importą, čia yra ir kiti žaidėjai. Manau būtent todėl siekiama kuo daugiau investuoti į Kinija ar prisijaukinti Rusijos išteklius, globalios politikos lygmenyje. Šis modelis neatsirado vakar. Prieš tai, vietoj fiksuoto euro buvo fiksuotas doleris. Žaidimas vyksta seniai.

Panašūs rašiniai: Obuolių teorija, Gerovės visuomenė, Ekonomika, Baudos ir biheviorizmas, Lietuvos ateitis

Būties variklis

Prieš tai, Kompensacinės matricos skyriuje aptariau, kaip veikia kompensaciniai dėsniai. Galima būtų teigti, kad visiška proporcija tarp Laimės ir Kančios gyvenime nėra įmanoma, todėl nuolat, vienu ar kitu atveju, kaupiasi neišnaudotas Kančios ar Laimės potencialo likutis perduodamas toliau. Iš esmės, Kompensacinėje matricoje dalyvauja visa kas aplink. Mes stebime nuolatinį judėjimą pirmyn arba atgal, vyksta Evoliucija arba Involiucija.

Galima teigti, kad šios dvi jėgos yra nuolat greta ir tarsi neišsenkantis energijos šaltinis, savo priešybių dėka priverčia suktis būties variklį.

Kaip elektrotechnikoje teigiama ir neigiama srovės leidžia degti lemputei.

Praktiškai, kiekviena gyva būtybė yra tokia lemputė, deganti šių potencialų dėka, o šie du potencialai gal ir yra Rytuose taip vadinama energija Ki arba tiesiog gyvybės jėga.

Metaforiškai, galima būtų pasakyti, jog tam, kad egzistuotų Dangus reikalingas ir Pragaras, ir atvirkščiai...
O, jie, matomai, reikalingi tam kad egzistuotų ši realybė, bei pats žmogus.

Kompensacinė matrica

Analizuojant prieš tai pateiktas Žmogiškos Būties aksiomas gali kilti natūralus klausimas, o kas gi su tuo kančios likučiu kuris nėra kompensuojamas proporcingu jam laimės dydžiu? Iš to plaukia sekantis dėsnis:

• Nekompensuota asmeninės Kančios potencialų suma yra kompensuojama kaip grupės Laimės potencialas, nekompensuotas grupės Kančios potencialo likutis kompensuojamas tautos, visuomenės ar žmonijos lygmenije, nekompensuotas žmonijos Kančios potencialo likutis kompensuojamas planetos lygmenyje ir t.t.
  
• Ir atvirkščiai, asmeninės Laimės potencialo likutis nekompensuotas Kančia kompensuojamas grupės lygmenyje, t. y. už jį sumoka kiti grupės nariai savo Kančia. Nekompensuotas grupės Laimės potencialo likutis kompensuojamas tautos, visuomenės, žmonijos, planetos ir t.t. lygmenyse.

Kitaip tariant, asmenys su nekompensuotu Kančios potencialo likučiu yra tarsi baterijos, energetiniai elementai, kaip kino juostoje "Matrix" maitinantys visuomenę, žmoniją, planetą ir t.t. bei atvirkščiai, asmenys su nekompensuotu Laimės potencialo likučiu, sudaro grupinį Laimės potencialo likutį kurį kompensuoja savo Kančia grupė, tauta, žmonija, civilizacija, planeta ar kažkas, aukštesniuose lygmenyse...
Bendrai tariant, manau mūsų vartotojiška civilizacija generuoja gan didelį nekompensuotą Laimės potencialo likutį kuris turi būti kompensuojamas planetos sistemos lygmenyje, atsirandančiu jam adekvačiu kančios potencialu. Iš čia kyla ir kataklizmai, nelaimės, katastrofos, ekologinės problemos...

Sprendimas: palaikyti optimalų asmeninį Kančios bei Laimės balansą, kiek tai įmanoma. Kitaip tariant - stengtis gyventi harmonijoje su savimi bei aplinka, "Kaip danguje taip ir žemėje..." bei atvirkščiai, sena tiesa...

Pratęsimas: Būties  variklis

Žmogiškos Būties aksiomos

• Aistros potencialas tiesiogiai proporcingas Kančios arba Laimės potencialui.
  
• Kančios potencialas tiesiogiai proporcingas Intelekto potencialui.
  
• Laimės potencialas atvirkščiai proporcingas Intelekto potencialui.
• Adekvačiai proporcingų Laimės ir Kančios potencialų suma tiesiogiai proporcinga Išminties potencialo dydžiui.

Pratęsimas: Kompensacinė matrica

Vidinė stiprybė

Vidinės stiprybės receptas pagal Dalai Lamą XIV
Šiais laikas dažnai išgirstu koks sunkus gyvenimas, kokie žmonės yra pavargę, kaip viskas užkniso ir kad nėra tiesiog jėgų ar kantrybės toliau visa tai kęsti. Pateikiu savotišką stiprybės receptą, kaip kelių citatų santrauką iš Dalai Lamos XIV knygos "Užuojautos galia", gal kam tiks ir patiks...

"Jei jaučiatės užguitas ir esate nepatenkintas savo dabartiniu gyvenimu, vis vien pasistenkite rasti jame šviesiąją pusę, o savyje jėgų. Tai jau pusė sėkmės. Mumyse slypinčios žmogiškosios galimybės didelės ir gali nugalėti kasdienybės kliūtis."
(Dalai Lama XIV. Užuojautos galia. Vilnius: Dharma. 2001, 37p.)

"Esu įsitikinęs, kad juo stipresnis jūsų altruizmas visų gyvų būtybių atžvilgiu, juo esate drąsesnis. O turėdami daug drąsos, jūs nesuklupsite prieš negandas ir neprarasite vilties. Taigi užuojauta taip pat yra ir vidinės stiprybės šaltinis. Vidinė stiprybė padeda išsiugdyti tvirtą ryžtą, o tvirtu ryžtu galima įveikti bet kokias kliūtis."
(Dalai Lama XIV. Užuojautos galia. Vilnius: Dharma. 2001, 53p.)

"Pasak budizmo, tikra atjauta [užuojauta, altruizmas] yra pagrįsta giliu supratimu ir pripažinimu, kad kiti žmonės, taip pat kaip mes patys, nori laimės ir turi teisę įveikti kančią. Štai tada atsiranda ypatingas rūpestis kitais, nepaisant asmeninės gerovės. Tai yra atjauta."
(Dalai Lama XIV. Užuojautos galia. Vilnius: Dharma. 2001, 46p.)

Pagalvės metodas
Kitaip tariant, atleisti ir atjausti yra lengviau suprantant kito žmogaus elgesio motyvus. Akivaizdu, kad savo giliausioj esmėj pas mus visus jie daug maž tie patys: siekti laimės ir vengti kančios. Būtent pyktis, vidiniai (minčių, jausmų ) bei išoriniai konfliktai, nebrandus jų sprendimas, ribotas požiūris mus ir sekina. Čia prisimenu iš bendravimo psichologijos kurso "Pagalvės metodą" kuris darniai papildo Dalai Lamos receptą ir tiesiog padeda spręsti konfliktus.

Pirma: ieškome kiek galima stipresnių mūsų pozicijos argumentų/oponento klaidų. Antra: persijungiam į priešingą poziciją ir sąžiningai ieškome oponento stipriųjų pusių, savo klaidų.Trečia: randame argumentų kodėl ginče gali pasirodyti abi pusės teisios/neteisios. Ketvirta: atsakome kodėl nesutarimas gali būti ir ne toks jau svarbus. Penkta: suvokiam, kad yra teisybės visose 4 pozicijose. Visa tai leidžia pamatyti aiškiau padėti, rasti optimalius sprendimus, mažina emocinę įtampą.

Traktatas apie gyvenimo partnerystę

[Truputi juokais, truputi rimtai]
Pasirenkant gyvenimo partnerius paprastai įvertinami trys dalykai:

• Simpatija (aistra, įsimylėjimas)
  
• Empatija (draugiškumas, abipusis supratimas, žmogiškumas)
  
• Tikslai (vertybės)
  

Pagal svarbą, įvairiose kultūrose, visuomenėse, grupėse šie trys dalykai vertinami skirtingai. Pavyzdys, Rytuose, Indijoje, kur svarbi kastų sistema, pirmoje vietoje yra vertybės, kurias apibrėžia priklausomybė vienai ar kitai kastai, o Vakarų tradicijos visuomenėse dažniausiai svarbesnis faktorius yra simpatija.

Gyvenimo partnerystė pagal sudėtį gali būti:

• Sologaminė (pats sau partneris)
• Pora (ryškiausias pavyzdys tradicinė šeima)
• Trijulė
• Kvartetas
• Kita (1+x)

Pagal lytinę orientaciją partnerystė gali būti:

• Heteroseksuali
• Homoseksuali
• Aseksuali
• Mišri
• Kita (neįsivaizduoju kokia, bet partnerystė su ateiviu tarkime)

Partnerystės sutartis:

• Įteisinta juridiškai.
• Įteisinta kitais būdais (vienos ar kitos religijos tradicijoje ir pan.)
• Susitarimas be tarpininkų (anonimiškas, asmeniškas, privatus, viešai nežinomas, nepripažintas ir pan.)

Žmonės turintys skirtingas vertybes, greičiausiai turės ir skirtingus tikslus gyvenime. Dažniausiai  tai bus skirtingų visuomenės grupių, sluoksnių, rasių, religijų atstovai, dėl to vienas kitą jiems suprasti yra sunkiau, grynai techniškai, dėl to empatija ir draugiškumas rasis lėčiau ar bus ne toks didelis.

Jei partnerius jungs tik simpatija, tada yra gan didelė netvirtos sąjungos tikimybė, ilgalaikėje perspektyvoje. Pirma. Todėl, kad aistros prigimtis nepastovi, nenuspėjama. Antra - partneriai turėdami skirtingus gyvenimo tikslus ims vieni kitiems trukdyti, gims interesų konfliktai, konflikto emocijos įtakos simpatijoje atsiradusias emocijas ir jausmus, erdvėje kaupsis nuodai ir etc.

Įvairios sąjungos bus tuo tvirtesnės, kuo partneriai bus abipusiškai viens kitam naudingesni įgyvendinant savo tikslus, realizuojant vertybes. Tai ypač akivaizdu, jei kūriniai turi bendraautorystės bruožą, tarkim bendri vaikai, bendra kūryba, bendras verslas, bendra kova už pasaulinį vegetarizmą ir t.t.

Populiariausia mūsų dienų klaida, kai būsimi partneriai, pavilioti aistros, pradeda atsitiktinai vaikus ir tuo pagrindu sukuria sąjungą. Aistra praeina, vaikai nebuvo tikslas, sąjunga tampa našta ir dėl to dažniausiai subyra, kas gan skausmingai paliečia visus.

Kiekvienam žmogui simpatija, empatija ir vertybės turi nevienodą svarbą, tad sėkmės receptas nustatyti, kiek individo kodas sutampa su potencialaus partnerio ir rasti idealiai atitinkančią širdelės pusę.

Žmogui su labai originaliais gyvenimo tikslais (genijai, mistikai, šventieji - keistuoliai) dažniausiai tinka sologaminė partnerystė. Taip pat tai tinka žmonėms apie kuriuos sakome "... susituokę su savo verslu [pašaukimu ar tiesiog darbu] ..." ir panašiai.

Susiję rašiniai: Pavydas, Sentimentai, Apie nelaimingą meilę

Dora

Dora, doras elgesys gali būti dviejų tipų. Pirmas, kai tai reikalauja valios pastangų, kantrybės, neteikia jokio malonumo, kitaip tariant – dorai elgtis yra kančia. Antras - kai gera daryti gera. Paprastai amoralūs, nedori, nuodėmingi poelgiai pasirenkami tada, kai elgtis dorai tampa per nelyg sunku, tai neteikia malonumo, o elgtis nedorai yra lengviau ir maloniau.

Apibendrindami galime teigti, kad nedorų poelgių priežastis yra kančia ir žmonės nusižengia dėl silpnumo, kai nesugeba pakelti kančios.

Kaip teigia A. Maceina, kančia gali būti nepakeliama dėl dviejų priežaščių: dėl ribotos galios kentėti (silpna sveikata, valia, kantrybė) ir dėl kančios beprasmiškumo.

A. Schopenhauer'is  gan taikliai pastebi, kad "... likimo mums primesta kančia nėra tokia skausminga kaip toji, kurią suteikia svetima valia...". Taip pat, yra akivaizdu, kad skaudinami svetimos valios teisėtai (tarkim, kai mus baudžia už kažkokius realius ypač sąmoningus prasižengimus), daug mažiau maištaujame, nei tadai, kai esam baudžiami/skaudinami nekaltai, tarsi beprasmiškai. Tam tikra prasme, kad ir nenoriai, bet „atpirkę“ kančiomis kažkokius nusižengimus, paprastai po to lengviau atsidūstame, o dėl beprasmės kančios, kad ir trumputės, galime dar ilgai dūsauti, priekaištauti ir dejuoti.

Lygindami pajėgumo ir prasmės svarbą kenčiant pamatysime, kad svarbiau yra prasmė, tai liudija, kad ir toks faktas, jog gyvenime pilna savižudybės pavyzdžių kai pasiaukojama dėl kitų kare, sunkiame darbe, gelbstint iš gaisro, skęstant ir t.t.

Beprasmė kančia gali būti dėl mūsų sąmoningumo, apsišvietimo stokos arba dėl to, kad ji išties yra beprasmė. Kita vertus, kas nėra prasminga, vertinga atskiram individui, gali būti prasminga vertinga jo šeimai, giminei artimai jam grupei ir t.t. Tad prasmę, manyčiau, nulemia prigimtis ir vertybės.

Išeina, kad jei žmogus elgiasi nedorai, tai laužoma taisyklė išties yra jam beprasmė arba mažai prasminga. Išeitų etikos ir moralės trūkumas tėra švietimo, susipratimo trūkumas.

Sąmoningai elgiantis nedorai mus ima kamuoti sąžinės priekaištai. Jei kaltę atitaisome, atperkame, išpažįstame nusižengimus ir gailimės pasipasakodami draugui, kunigui ar psichologui įtampa atslūgsta ir tapę kiek brandesni įgauname naujų jėgų, įkvėpimo ir galimybę viska pradėti nuo švaraus lapo. Jei to neįvyksta, nusižengimai tęsiasi, įtampa kaupiasi ir didėja. Vėliau ar anksčiau, paprastai, tai ardančiai atsiliepia žmogaus dvasinei ir fizinei sveikatai, gali kilti depresija, įvairūs onkologiniai susirgimai ir t.t.

Žodžiu, manau yra labai svarbu suprasti etikos ir moralės dėsnius, sąmonigai ir aiškiai, kad išvengtume tokių situacijų, kai taisyklių laikytis yra aukščiau mūsų jėgų ir kurias nuolat pažeidinėdami jaučiamės kalti bei imame degraduoti fizinės sveikatos ar psichologine prasme.

Juk išties visada yra gera daryti gera, net jei tai ir yra sunku. Geri dalykai fizines, psichologines ar dvasines  kančias visada kompensuoja, moraliniu pasitenkinimu, paties doro elgesio suvokimu, išgyvenimu, o jei taip nėra – tai nėra tikrasis gėris. Būkite sąmoningi, budrūs ir sveiki. Būkite laimingi, juk gera daryti gera :)

Dėl senatvės pensijos

Manau pradžioje reiktų suvienodinti vyrų ir moterų išėjimo į pensiją laiką. Taip pat, būtų logiška taikyti išimtį moterims ir vyrams kurie susilaukė ar augino vaikus (su kiek didesniu palengvinimu moterims už gimdymo kančias), nes jie "dirbo" savotiškai dviem etatais. Dirbo ir sykiu augino naujus visuomenės narius, mokesčių mokėtojus, darbo resursą. Reiktų taikyti taisyklę - kuo daugiau vaikų (kaitaliojant koeficientą priklausomai nuo to kiek iš jų yra reguliariai mokantys mokesčius Lietuvai) tuo anksčiau į pensiją. Dirbančių vaikų kiekis galėtų kažkiek įtakoti ir tėvų pensijos dydį. Tai leistų pastiprinti valstybę ir sykiu kažkiek skatintų gimstamumą, o kaip tai svarbu manau nė neverta aiškinti.