Klaida

Jei tai, kas yra teisinga apibrėžtume, kaip kažką, kas vyksta tiksliai pagal iš anksto apibrėžtą scenarijų, pagal taisykles, vyksta taip kaip ir turi būti, kitaip tariant be jokių klaidų, paklaidų, nukrypimų ir panašiai, bei  norėtume pavaizduoti tokį procesą grafiškai  -  manau puikiai tiktų taisyklingu apskritimu vykstantis judėjimas.

A. Idealiai taisyklingas procesas

 Tai, kas klaidinga, galime įvardinti kaip procesą, nukrypstantį nuo savo idealaus plano, trajektorijos, kurso ir pavaizduoti grafiškai, kaip mažiau ar daugiau netaisyklingą apskritimą.

B. Procesas su paklaida

Pažvelgus, antrame paveikslėlyje matome, kad išklydęs už savo įprastinių ribų procesas sykiu tarsi užgriebė naujos, iki tol nepažintos teritorijos dalį. Jei įsivaizduotume baltą foną kaip potencialų įvairių galimybių lauką, tai procesas su paklaida yra tiesiog naujai įgyvendinta dar viena galimybė, kombinacija, versija, variantas. Tokiu būdu, kas kart, su paklaida vykstantis procesas atranda vis naujas erdves, įgyvendina naujas versijas, tarsi išaugina naujas galimybių lauko sėklas. Paprasčiausiai tariant  - vyksta plėtra, augimas, turtėjimas naujais variantais.

C. Variantų gausa

Tokiu būdu, formuojamos naujos galimybių ribos, naujas idealus apskritimas.

D. Naujas idealas

Tam tikru momentu, susikaupus kritiniam variantų skaičiui, idealus apskritimas virsta sena įprastinė norma, o vėliau žemutine riba. Taip galime stebėti evoliucijos laiptelius.

E. Evoliucijos pakopos

Šis procesas gali vykti dviem kryptimis, tiek evoliucijos tiek involiucijos. Procesas visada veikiamas dviejų jėgų: išcentirinės ir įcentrinės. Šių jėgų idealus balansas gimdo idealią apskritimo trajektoriją.Tam tikra prasme, visiška pusiausvyra, tobulumas, reikštų sustojimą ir pabaigą bet kokiom naujovėm. Kita vertus, kiekvienas naujas ratas, nauja pakopa yra didesnė, tad reikalauja ir daugiau laiko vienam ciklui, štai todėl taip greit diena keičia naktį ir taip lėtai sukasi galaktikos. Dėl nuolatinio nepastovumo, aplinkinių faktorių kitimo, amžino virpesio Visiška pusiausvyra nėra įmanoma, o to ir nereikia. "Klaidos" dėka vyksta kūrimas. Kuo didesnė paklaida - tuo didesni nauji plotai aprėpiami, didesnis proveržis. Čia labai svarbu pastebėti ir tai, kad padarius klaidą turi būti adekvataus stiprumo įcentrinė jėga, noras ištaisyti padėtį, grįžti į įprastinę trajektoriją, būtent tai skatina progresą. Dominuojant pasyvumui, nesiekiant klaidų taisyti, vyksta involiucijos procesas.

Kaip sakė Konfucijus: Tik neištaisyta klaida yra klaida.
Tad, kad ir kaip būtų nelengva pradėjus naują veiklą, susidūrus su neeiline situacija ar užgriuvus netikėtiems sunkumams - vistiek verta užbaigti ką pradėjome ir padėti tašką, tokiu būdu, visada išeisime laimėtojai.

Gyvenimas

Gyvenimas - tai epitafija ant amžinybės antkapio.

"Flower power" by Banksy

Ties bekrašte tuštuma

[iš senų sąsiuvinių]
Sėdėjo Dievas vienišas ties bekrašte tuštuma ir galvojo: "O kaip gera tiems neišmanėliams, nes jie nežino ką daro. Bet gi tokius juos aš pats ir sukūriau. Nors dalis manęs gali užsimiršti ir džiaugtis savo kūriniuose. Tačiau kaip vis dėl to liūdna. Aš vienišas taškelis akloje tamsoje. Tik aš. O kam ir kaip? Kas aš?..."
P.S.
Bet niekas jam neatsakė.

2000 rugsėjis 03 d., 0 val., 05 min.

Visuomenė ir asmenybės raida

Asmenybė
Apibendrinus įvairias teorines bei praktines žinias susidėliojo išvada, kad asmenybę sudaro keturi baziniai elementai. Juos pavadinau Mokinys, Smalyžius, Mokytojas ir Prometėjas. Kitaip tariant: savisaugos instinktas, libido, ego, kolektyvinis instinktas. Preliminarią schemą matome kadais atliktame psichologiniame autoportrete. Pavadinimai yra gana sąlygiški, pačio žemėlapio kontūrai nėra visai statiški, yra tarpinės dimensijos, šviesios ir tamsios šių subasmenybių pusės, viršutiniai apatiniai aukštai, bei savybės atsirandančios sąlytije viena su kita. Kaip matome paveikslėlyje tam tikra dalis yra vienos ar kitos dalies priešingybė, opozicija, t.y. Smalyžius-Prometėjas, Mokinys-Mokytojas. Šį asmenybių žemėlapį kadais padariau eksperimentuodamas su Roberto Asadžioli metodu, daugiau apie tai rasite rašinyje apie Jungo archetipus ("Psichologinis detektyvas" skiltyje).

Asmenybės raida
Asmenybės raida vyksta pagal šį ketverybės modelį. Pirma raidos stadija yra Mokinys. Žmogus, kuriame dominuoja Mokinys arba tamsioji jo pusė Vergas/Tarnas, yra baikštus, jaučiasi nesaugus, neturi pasitikėjimo savimi. Esminis bruožas yra tai, kad nėra savarankiško mąstymo, menka savimonė. Atkutus nuo savo baimių atsiranda malonumų poreikis, žiebiasi aistra. Geidulingas žmogus yra sekanti stadija raidoje. Jei žmogus ne tik geidulingas, bet savyje išsiugdo drąsos, bei valios, stiprias ambicijas, sugeba aistras valdyti ir kreipti sau reikiama linkme - jis pasiekia Meistro būseną. Kai žmogus ima suvokti, kad be jo asmeninių tikslų ir ambicijų jam yra brangūs ir visuomenės tikslai, grupės gerovė, kitaip tariant, kai   ima busti ir dominuoti altruizmas - pasiekiama Prometėjo raidos stadija. Ji vainikuoja žmogiškąją asmenybės brandą. Aišku šis modelis gana preliminarus.
Visuomenė
Žmonės pagal savo raidos stadijas visuomenėje pasiskirsto į keturias klases. Čia labai paranki Indijos kastų sistemos analogija. Mokinys/Vergas/Tarnas priklauso šudrų klasei, Smalyžius - Vaišiams, tai darbininkai - verslininkai - gamintojai. Meistras - tai kariai-politikai arba Kšatrijai, indų kastų sistemoje. Prometėjas - tai Brahmanai arba šventikai, žyniai, orakulai, filosofai - dvasiniai lyderiai. Jeigu taip visiškai išgryninti esmę galima pasakyti, kad kiekviena klasė turi savo dominuojančią jėgą, kuri surikiuoja ir atitinkamas vertybes, tikslus, gyvenimo būdą, paprastai tariant tai: Baimė, Aistra, Drąsa, Meilė.
Svarbu pastebėti kad Indijoje priklausymas luomui  buvo nulemtas gimstant tam tikro luomo nario šeimoje. Aišku, yra tiesos, jog tam tikras savybes paveldime iš tėvų nevienodai. Vieni veržiasi į žaidimus, sportą ir pergales, kiti nuo mažų dienų linksta į altruizmą ir panašiai. Kita vertus, manau, kad raida nuo Mokinio iki Prometėjo galima visiems, vieno žmogaus gyvenimo rėmuose ir tai paliudija milijonai pavyzdžių aplinkui.
Visuomenės raida
Pamąsčius kokio tipo žmonės dominuoja vienoje ar kitoje visuomenėje galima pasakyti kokioje raidos stadijoje, o gal sveikatos būklėje yra pati visuomenė, viena ar kita žmonių grupė. Taip pat, tai gal būt leidžia suprasti, kodėl vienos ar kitos grupės klesti, o kitos ne.

Susiję rašiniai: Žmonių tipai

Gyvenimas

"Kai matau žmogaus apakimą ir skurdą, kai žvelgiu į nebylią Visatą, ir į žmogų be šviesos, paliktą sau pačiam ir tartum paklydusį tos Visatos kampelyje, nežinantį, kas jį ten padėjo, ką daryti jis yra atėjęs, kuo taps mirties valandą, nepajėgiantį nieko pažinti - mane apima išgąstis, kaip žmogų, kuris miegantis būtų nugabentas į apleistą, siaubingą salą ir atsibustų, nežinodamas, kur pateko, be priemonių iš jos pasitraukti. Todėl stebiuosi, kaip žmonės nepuola į neviltį dėl tokios varganos savo padėties. Matau šalia savęs kitų panašios prigimties asmenų. Klausiu jų, gal daugiau už mane žiną, bet jie atsako, kad ne. Tie skurdūs paklydėliai, apsidairę aplinkui ir pamatę keletą malonių daiktelių, bėga prie jų atsidavę ir prisiriša. Aš negalėjau prisirišti. Kadangi taip tikrai atrodo, jog esama kažko daugiau negu tai, ką regiu, ieškojau, ar Dievas nebus palikęs kokios nors žymės apie save."

(Blezas Paskalis. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 211p.)

Žmogus mašina

Štai socialiniuose tinkluose sužvejojau šį mėgėjišką šokio įrašą, o šokis priminė dirbtinio intelekto temą ir vieną mėgiamiausiu mano anime "Ghost in the Shell: Innocence" arba Stiveno Spilbergo "Artificial Intelligence: AI", o taip pat liūdnas mintis kurios kyla, kai mąstai apie tai kas būtų... kai nebelieka ribos tarp mechanino tvėrinio ir žmogaus, juk išties abu yra mašinos.. ir tada susimąstai, koks neapsakomai liūdnas turėtų būti žmonių kūrėjas, jei toks būtų... Juk įdėti kažkam širdį, sąmonę, tai sykiu ir apspręsti kančiai... O įvertinti kančią ir ją kažkam įdiegti gali tik gerai tą kančią pažinęs, galvoju... o suvokti, kad kitas kenčia dėl tavęs, kad tavo kūrinys, tavo Pinokio kenčia ir turi savimonę, suvokimą apie savo laikinumą ir etc... išties nelengva.. Bet matomai tėtės Karlo vienatvė yra dar sunkesnė... ir būtent tai suteikia jam teisę kurti į save panašius, jo skausmas... suteikia jam teisę...

Raktažodžiai: žmogus mašina, kūrėjas, dirbtinis intelektas, Dievas, vienatvė, liūdesys, kančia, būtis

Reiškinių klasifikacija

Vadovaujantis Proto, Širdies ir Kūno kriterijais, aptartais rašinyje "Geriausi dalykai",  visus reiškinius galima suskirstyti į tam tikrą sistemą:

O prisiminus, įdomumo dėlei, "Permainų knygą" ir joje išdėstytą kosmologinę-filosofinę sistemą, galima reiškinius perkoduoti trigramomis ir tada gauname štai tokį vaizdą:

Norėdami susipažinti išsamiau, skaitykite prieš tai publikuotą rašinį: Geriausi dalykai

Geriausi dalykai

Protas myli Tiesą.
Širdis - Grožį.
Kūnas - Malonumą.

Geriausi dalykai gyvenime yra teisingi, gražūs ir malonūs. Iš jų susideda laimė, kuo jų daugiau mūsų gyvenime - tuo mes laimingesni. Tokie dalykai it sėklos, pasėti laiko dirvoje atneša gerus vaisius.
Dalykai kuriuose nėra tiesos  apibendrintai gali būti pavadinti klaidomis  arba nuodėme, religiniam kontekste. Jų vaisiai - kančia.

Tiesa
Lietuvių kalboje, sėkmingo sutapimo dėka, žodis tiesa yra giminingas žodžiui tiesė ir kažkuo panašus su žodžiais tikslumas, tikslas... Tiesa - tai atitikimo sinonimas, kitaip tariant visa tai kas atitinka, kaip raktas spyną arba  bandelė kepimo formą. Tad ir visi veiksmai, įvykiai reiškiniai yra tiek teisingi kiek atitinka būties principus. Norėdami atsakyti, kokie tie būties principai, sutiksime daug nuomonių, tarp kurių yra tam tikri bendrumai/sutarimai, bei prieštaravimai. Atsirinkę tai kas bendra, bei stebėdami aplinką, gamtos ciklus eisime tiesos pažinimo link. Šis kelias atrodo begalinis, it atstumas iki saulės paprastam mirtingajam... Bet - kuo arčiau jos spindulių, tuo šilčiau ir šviesiau - aiškiau visa matome, suprantame.

Grožis
Grožis yra formų darna veikianti mūsų jausmus arba tiesa perkelta iš proto į jausmų erdvę.

Malonumas
Tai tiesa kūno sferoje. Šis pojūtis, natūralioje/teisingoje aplinkoje tarnaujantis kaip žinutė, kuri praneša apie tai kas mums sveika, naudinga, gerai. Neteisingoje aplinkoje tai gali būti, kančių ir nesusipratimų, ligų ir nelaimių šaltinis.

 P.S.
Visai neseniai panašią minčių eigą radau ir Blezo Paskalio veikale "Mintys", kas ir atsispindi žemiau pateiktoje citatoje:
"Visa, kas yra pasaulyje - tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė: libido sentiendi, libido sciendi, libido dominandi [Noras džiaugtis, noras pažinti, noras pirmauti].
...
Esama trejopos sąrangos: kūno, proto, valios. Kūniškieji yra turtuoliai, karaliai: jų tikslas - kūnas. Tiriančių ir mokslo žmonių - protas. Išminčių teisingumas ... Kur esti kūno reikalai - iš esmės valdo geismingumas, kur proto - smalsumas, kur išminties - didžiavimasis. Tai nereiškia, kad negalima didžiuotis turtu ar žiniomis."
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 141p.)

Pratęsimas kitame rašinyje: Reiškinių klasifikacija

Susiję rašiniai: Archetipai pagal Jungą, Malonumas, Pamąstymai apie grožį, Kas yra aukščiau Tiesos?

Socioekonominis visuomenės modeliavimas

Tomas Moras (1478-1535)

[Ištrauka]
"... savo dvaruose jie nepalieka ariamų dirvų, visą lauką užleidžia ganyklom, nuverčia namus, sugriauna miestus, palikdami tik šventyklas, kaip tvartus avims ... pripratę dirbti žemės darbą ... neturi ko veikti ten, kur nieko nesėjama. Mat, užtenka vieno avių ar raguočių piemens, kad nuganytum tą žemę, kuriai įdirbti ir apsėti reikėtų daugybės rankų.
Tuo būdu daugelyje vietų didžiai pabrango grūdai ... jeigu ir kažin kaip didėtų avių skaičius, kaina už vilną nė kiek nesumažės, nes jų pardavimo, jeigu ir negalima pavadinti monopolija, kadangi ne vienas žmogus jas pardavinėja, tai galima vadinti oligopolija. Mat, viskas pateko į nedaugelio žmonių rankas, į rankas turtuoliams, kurių niekas neverčia parduoti anksčiau, negu jie įsimanys, o įsimanys jie ne anksčiau, kaip galės parduoti už kiek norės ...
Tuo būdu tai, dėl ko šita jūsų sala atrodė ypatingai laiminga, nedaugelio žmonių nelemtasis godumas pavertė pražūtimi. Dėl duonos brangumo kiekvienas stengiasi atleisti kuo daugiau šeiminykščių, kurie, savaime aišku, eina elgetauti arba - kur lengviau galima pakurstyti taurias širdis - plėšikauti.
O ką sakyti, jeigu prie šito vargingo skurdo ir nepriteklių prisideda dar besaikė prabanga. Juk ir aristokratų tarnai ir amatininkai, ir net patys kaimiečiai, vienu žodžiu, visi luomai mėgsta puošnius drabužius, visi didžiausi smaguriai. Argi nesiunčia savo gerbėjų plėšikauti, iškratę jų pinigines, visos tos smuklės, landynės, kekšynai ir kitokie viešieji namai, kaip vyninės, alinės ir pagaliau visi tie nelemtieji žaidimai - kauliukai, kortos ...
išvykite šiuos pražūtingus šašus, nutarkite, kad, sugriovę dvarus ir kaimus, patys juos atstatytų arba užleistų norintiems atstatyti ir statyti. Neduokite turtuoliams visko supirkinėti, neleiskite jiems turėti tarytum kokios monopolijos. Mažiau maitinkite dykūnų, atgaivinkite žemės darbą, vėl imkite doroti vilną, tas darbas tebūnie garbingas, tegu jį dirba dykinėjanti minia arba vagys dėl neturto, arba tie, kurie dabar yra valkatos ar dykūnai tarnai, abiem atvejais būsimieji vagys. Jeigu nepasigydysite iš šitų bėdų, veltui didžiuositės baudžiančiu už vagystes teisingumu, tik atrodančiu gražiu, o iš tikro neteisingu."
(Thomas More. Utopija. Vilnius: Vaga. 2010, 66-69p.)

Laisvė

[Sokrato dialogas pacituotas Ksenofonto]
"- Pasakyk man, Eutidemai, ar nemanai, kad ir pavieniam žmogui, ir viseims piliečiams laisvė yra brangus turtas?
- Brangių brangiausias, - atsakė tas.
- Tai šit, ar, tavo galva, laisvas yra žmogus, pasiduodąs geiduliams ir per juos negalintis imtis puikių darbų?
- Žinoma, ne, - atsakė Eutidemas.
- Vadinasi, tu manai, kad laisvė - tai galimybė atlikti puikius darbus, o trukdymas juos atlikti - nelaisvė?
- Kaip tik šitaip ir manau, - tarė Eutidemas.
- Tuomet, anot tavęs, išeitų, kad nesivaldantieji yra belaisviai?
- Tikra teisybė, prisiekiu Dzeusu!
- O kaip tu manai, ar nesivaldantiems tiktai visokios kliūtys kliudo atlikti puikius darbus, ar jie dar yra ir verčiami imtis gėdingų žygių?
- Bet man regis, kad prievartos čia nyra nė kiek ne mažiau negu tenai trukdymo, - atsakė Eutidemas.
- O kaip tu vertini valdovus, trukdančius valdiniams imtis puikių darbų ir verčiančius griebtis piktadarybių?
- Prisiekiu Dzeusu, tokius valdovus laikau visų blogiausiais, - atsakė Eutidemas.
- Kokia vergija, tavo nuomone, yra pati blogiausia?
- Vergauti patiems blogiausiems valdovams.
- Vadinasi, sunkiausią vergiją turėtų kęsti žmonės, nesugebantys valdyti patys savęs?
- Aš tai tik šitaip manau, - atsakė Eutidemas.
- Ar tu nemanai, kad nesivaldymas atsieja žmogų nuo pačios didžiausios dorybės - išminties - ir pastūmėja prie jos priešingybės? O gal tu manai, kad, traukte traukdamas prie malonumų, jis visai netrukdo kreipti dėmesį į naudingus dalykus bei tyrinėti juos? Juk kaip tik per nesivaldymą ne vienas žmogus , puikiausiai išmanantis , kas yra gėris ir kas yra blogis, imasi blogesnių darbų, o ne geresnių.
- Pasitaiko ir šitaip, - pritarė Eutidemas.
- Vėlgi kas, brangus Eutidemai, yra mažiau nuosaikus už nesusivaldančiuosius? Juk nuosaikumas ir nesusivaldymas yra visiškos priešingybės.
- Ir su šituo sutinku.
- O kas labiau už nesivaldymą trukdo žmogui atlikti savo priedermes?
- Nėra didesnės kliūties, - pritarė Eutidemas.
- O ar yra didesnis blogis už tą, kuris verčia žmogų vietoj naudos rinktis žalą, reikalauja šios paisyti, o anos - ne, myga elgtis priešingai tam, ką pataria apžvalgumas?
- Tikrai nėra, - patvirtino tas.
O sugebėjimas valdytis, savaime suprantama, duoda visiškai priešingus vaisus negu nesivaldymas? - toliau klausinėjo Sokratas.
- Žinoma, kad taip.
- tada turbūt tai, kas duoda priešingus vaisus, turėtų būti puikus dalykas?
- Žinoma, - sutiko Eutidemas.
- Vadinasi, Eutidemai, susidaro įspūdis, kad susivaldymas žmogui yra tikrai labai didelis gėris?
- Be jokių abejonių, Sokratai."


(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 204-205 p.)