2009 m. liepos 17 d., penktadienis

Idealios visuomenės paieškos

Čia, tarsi pratęsdamas baudų ir biheviorizmo temą, noriu išplaukti į platesnius vandenis ir iškelti idealios visuomenės, idealios santvarkos klausimą apskritai. Iš esmės, tas klausimas, vienaip ar kitaip, turbūt, ateina į galvą mums visiems, tai tema, kuri paliečia mus visus - nes visi gyvename visuomenėje, visi norime gyventi geriau, natūralu...
Ir štai, beskaitydamas, šiomis dienomis, Eriko Fromo knygą "Žmogaus destruktyvumo anatomija" radau keletą įdomių minčių, kurios, kaip man pasirodė, gali būti taip ieškomais atsakymais, sprendimais, baziniais principais kuriais vadovaudamiesi galėtume kurti ir Lietuvos žmonių laimę. Knyga išleista dar 1973 metais, bet panašu, kad joje dėstomos idėjos aktualios ir šiandien. Lietuviškai knyga pasirodė 2008. Štai viena citata:
"Šioje knygoje mėginama išsiaiškinti nekrofilijos aistros prigimtį ir ją skatinančias socialines sąlygas. Išvada bus tokia: pagalba neabejotinai gali ateiti tik per radikalias permainas mūsų socialinėje ir politinėje struktūtoje, kurios sugrąžintų žmogui svarbiausią vaidmenį visuomenėje. Kvietimas laikytis "įstatymo ir tvarkos" (o ne gyvenimo ir kūrybos), reikalavimas griežtesnių bausmių nusikaltėliams, taip pat kai kurių "revoliucionierių" smurto ir naikinimo manija yra tik dar keli papildomi pavyzdžiai, rodantys, kokia galinga nekrofilijos trauka šiuolaikiniame pasaulyje. Mums reikia sukurti sąlygas, kurios žmogaus - šios neišbaigtos ir netobulos būtybės augimą turėtų kaip svarbiausią visų socialinių pertvarkymų tikslą. Tikra laisvė ir nepriklausomumas bei galas bet kokių formų išnaudotojiškam valdymui yra sąlygos sutelkti gyvenimo meilę, kuri yra vienintelė jėga, galinti nugalėti meilę tam, kas negyva."

(Erich Fromm.Žmogaus destruktyvumo anatomija. Vilnius: Vaga. 2008, 32-33 p.)

3 komentarai:

  1. Mhm,o kaip tuomet tie individai, kurie gali zudyti toki pati dvikoji, arba besidedantys esantys auksciau kitu (pagal kokius kriterijus?), todel siekiantys valdyti, zeminti, niekinti? Ar toki laisvo zmogaus pasirinkima numato absoliucios laisves suteikimas? Regint zemeje ziauruma, valdzios troskima ir is to kylancius karus, ar kita niekinga zmogaus elgesi kyla abejones del pozityvios zmogaus prigimties. Juk laisvas rinktis zmogus, genamas anksciau mineto malonumo principo, nebutinai pasirinks vien meile kitam. Akivaizdu, kad egzistuoja tamsioji žmogiskosios prigimties puse, ir nesitiki, kad vien meiles galios pakanka isnaikinti blogi.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Taip, egzistuoja ir "tamsioji" zmogaus puse, sutinku ir mano galva reikia tiesiog skatinti "sviesiaja puse", o ne kovot su tamsiaja.. Kaip kazkada sake kazkas, nepamenu jau tiksliai " ... as kovoju uz geri, o ne pries blogi, tokios pastangos zymiai efektyvesnes". Arba yra viena is asmenybes modeliu teoriju "Suo ant suns" berods vadinas, kuri suni sersi, tas ir stipresnis bus. Zodziu, esu labai dekingas uz komentara ir, kad turiu galimybe padiskutuoti.. :) Mano dar ankstesniame pamastyme apie "Baudas ir biheiviorizma" skamba ta mintis: skatinti teigiamo elgesio modeli yra ir ekonomiskai ir visaip kaip naudingiau, nei tiesiog kazka bausti, drausti ir gasdinti, irodyta tyrimais (aisku kazkokius apsauginius mechanizmus krastutinams atvejams reikia palikti). Kaip sake Platonas: niekas nera blogas savo noru, as jam pritariu ir manau, kad destrukcija tai pasekme, pasekme to kas paseta.. Ka pasesim toks ir derlius. Galima paziureti tiesiog globaliu mastu, turime gera dvieju supervalstybiu pavyzdi. Viena akcenta dejo i ekonomika, ja puoselejo, kitos pagrindinis akcentas buvo karine pramone, vis ginklavosi.. Visi zinome kas laimejo..

    AtsakytiPanaikinti
  3. Va kaip tik "Baudose ir biheviorizme" skamba tas pats autoriaus tikejimas zmogaus geranoriskumu. Kyla abejoniu, ar teigiamas paskatinimas gali skatinti zmogu stengtis del kitu ar imti vadovautis universaliomis vertybemis, jei vyrauja tamsioji jo puse. Cia dar galima prisiminti minetaji malonumo principa, skatinanti individa vienaip ar kitaip elgtis savo naudai. Taigi realybeje tokie zmones siekia "praslysti" nesuciupti, ir visiskai nesistengia internalizuoti atsakomybes, saziningumo, garbes, bei perkelti kontroles centra i savo vidu. Taigi, kaip jis stengesi buti nesuciuptas iki gaudamas bauda, lygiai taip jis vengs likti nesuciuptas antra kart, iki gales atgauti zadetaja pinigu suma. Zoziu, "kaip vilka bemaitink, jis visvien i miska ziuri"...

    AtsakytiPanaikinti