Dabartine ekonomika apeliuoja tik žemesniais žmogaus instinktais, pagrinde godumu ir baime: nepatenkinti savo bazinių reikmių, prarasti statusą, vaikų / artimųjų sveikatą ir panašiai... Kokia ideali aksioma versle? Minimalūs kaštai - maksimalus pelnas, t. y. duodu 1 obuolį gaunu 2, duodu 2 gaunu 4 ir t.t. iki tol kol visi obuoliai bus mano, o kas toliau? Visas kaimas alkanas, o obuoliai mano sandėlyje.. Gražias moteris išsirinkau, o kitas su vyrais, vaikais ir seniais palikau mirti iš bado. Amen. Toks obuolių surinkimas, verslo "derliaus" nuėmimas man atrodo puikiai paaiškina ir šių dienų pasaulio ekonominę krizę, kai ištisos valstybės, milijardai palikti merdėti...
Gerai yra žinoma, kad visos naujausios technologijos, paprastai ar dažniausiai gimsta karo pramonėje, na ir logiška, kad apskritai daugiausia kuriama tik tai kas bus tinkamai atlyginta, o geriausiai atsilygina, grįžta su kaupu, investicijos į užgrobimo technologijas... Bet kiek gi galima vis užkariauti ir užkariauti, kurti pelną? Ištekliai riboti ir tokios strategijos pasekmės - nualinta planeta, ekonominės vergijos pančiuose parklupdyta visuomenė... Man atrodo, kad reikia taikyti naują strategiją, ne užgrobk kuo daugiau, o sodink, kurk ir duok kuo daugiau ir tau sugrįš... Bėda yra godumas, kurį generuoja dabartinės ekonomikos dėsniai. Godumas kuris pažeidžia pusiausvyrą ir vietoj to, kad mes gražiai surinktume uogas rauname jas su visais lapais, ne nupjautume grybą, palikdami grybieną kitiem metam, o išraunam maksimalų pelną, su visom šaknim taip sakant ir po tokio pelno jau nebelieka nieko...
Yra tam tikri ištekliai kurie, mano supratimu, turi būti laisvai prieinami visiems, beveik arba visai nemokami. Tai ištekliai kurie priskiriami prie bazinių žmogaus reikmių, susiję net su jo prigimtine teise sakyčiau ir dalykai kurie praturtina visuomenę apskritai, pagerina gyvenimo kokybę iš esmės, padidina jos produktyvumą, žmones daro laimingesnius ir panašiai... Manau tai būtų būstas, maistas, švietimas, sveikata bent jau.. O visi kiti gerbūvio, prabangos dalykai sutinku - gali būti vystomi verslo, tegu ten sau konkuruoja, varžosi ir daro pelną...
Žmogus yra gamtos dalis, jis taip pat turi savo raidos programą, augimo ciklus ir tai yra ne tik vaikas, suaugęs, senis. Žmogus turi vystytis kaip asmenybė, bendruomenės narys, atskleisti savo talentus, dovanoti džiaugsmą kitiems, taip tapdamas laimingu, o kada jis tai gali padaryti dirbdamas po 8, o kartais ir daugiau valandų kas dien? Paprastai - niekada..
P.S.
Keliomis dienomis vėliau, pasitaikė po ranka B. F. Skinerr'io romanas "Antrasis Voldenas". Su džiaugsmu aptikau, kad ten dėstomos mintys daug geriau išplėtotos ir pateiktos patrauklia forma, tad labai rekomenduoju. Kelias citatas iš šio romano rasite
čia.
***
"Jeigu kas nors yra pasauly, dėl ko verta kovoti, tai - laisvė gyventi savo idealais, nes tik šiuo keliu eidami galime pasireikšti savo asmenybe ir išplėtoti viską, kas mumyse įdiegta; čia mes turime vienintelę galimybę savo gyvenimą padaryti turtinga pilna visuma ir pasireikšti tuo, kas mumyse yra skirtinga kitų atžvilgiu. Jeigu mes nekursime arba pragaišime šitą galimybę, mūsų gyvenimas bus daugiau ar mažiau nepasisekęs gyvenimas, nors ir įvykdytume pareigas, kurios mums uždėtos."