Gripas ir reklama

Visą žiemą gerai išsiverčiau be gripo, o čia, vasarai prasidėjus, prieš kelias dienas, susirgau. Nei šis nei tas. Pabudau naktį purtomas šalčio, it parkinsono apimtas drebu, svirduliuoju. Prisivilkau šiltai ir atgal į lovą. Guliu, jaučiu kaip kūnas tirpsta. Na va, manau sau, štai kaip viskas pasibaigs. Namie, po stora antklode, vasaros naktį, apsirėdžius keliom porom senų treningų ir megztinių...
Mintimis visų atsiprašiau, kam per savo gyvenimėlį blogą padariau, padėkojau visiems, kas man gerą padarė ir pamėginau užmigti...
Sapne paaiškėjo, kad ši mano liga, tai naujas modernus virusas plintantis nebe oru, o virtualiai, kad tai naujausias tamsių burtininkų išmislas skleidžiamas per facebook'ą brukalų ir reklamos pavidalu. Guliu sau ir galvoju "Dieve, gi kiek pasaulyje FB vartotojų?!! Tai gi visas milijardas turbūt?!!  Dabar visas šis milijardas guli  kamuojami agonijos kaip ir aš!! Kokia katastrofa, kokia didi nelaimė!!!" Vartaliojuos nuo vieno šono ant kito, nuo kito ant vieno, skrodžiu virtualias erdves, naršau paskutines naujienas realaus laiko sraute, o ten brukalai, brukalai, reklamos, virtualūs gripo virusai... Ir staiga supratau, kad viskas vyksta pagal tam tikrą schemą, supratau, kad ligą šią galimą įveikti..
Brukalogripovirusas veikia trim etapais:
1. Sudirginimas
2. Ryšio sustiprinimas
3. Apkrėtimas

Sudirginimu atkreipiamas potencialios aukos dėmesys. Užverda emocijos, dingsta budrumas, labai gerai. Tada dėmesys/ryšys sustiprinamas gundant, motyvuojant, paglostant, sušvelninant padėtį. Trečias etapas, įpurškiama infodozė.
Supratau, kad jei išliksiu ramus pirmoje fazėje, tolesnė schema nebeveiks ir virusas bus įveiktas. Koviausi iki pat ryto, nugalėjau. Pabudau beveik sveikas, jaučiausi geriau. Lengviau atsidusau ir dėl to, kad FB vartotojai  šį ryt visi gyvi ir sveiki, kad išties tai tebuvo tik sapnas.. Uff.. Milijardo žūties siaubas nukrito nuo pečių, toks palengvėjimas, kad sunku ir nusakyti...
Štai taip kritiniu organizmui momentu, pasąmonė pasiūlė vaizduotės žaidimą, natūralų gydymosi metodą, kuris, kiek žinau, padeda kenčiantiems nuo lėtinio skausmo ir net gi išgydo vėžį.
Kaip šalutinis produktas, liko trijų etapų komunikacijos modelis, kuris, tikiuosi, dar pasitarnaus ateityje.
Geros Jums vasaros ir likit sveiki!

Lieptuviai

Gyveno kartą ant Žemės veido tokia lieptuvių tautelė.

Sako, mėgę jie viens kitam liepti, turėjo tokią silpnybę, o gal viens kitam ant galvos lipti, metraščiuose apie tai žodžiai kiek išplaukę. Ir taip jie į tą liepimą įsijautę buvo, taip tatai pamėgę, kad griūk iš juoko (stačiai juokinga).

Būdavo, eina tos tautelės karalius per kaimą, o jam piemuo šaukia, paliepimą duoda, kaip šalį valdyti, o karalius tajam atgalios – moko, kaip ožkas ganyti. Ir štai būdavo jau visas kaimas paliepimus karaliui skanduoja, o tas, kad minią nurimdyti, viską į ilgą raštą surašo, septyniais antspaudais patvirtina ir vykdyti pažada, bet mainais, dar tokį pat savo raštą, pilną paliepimų, kiekvienam gyventojui parūpina – tai jie vadino, berods, demokratija.

Žodžiu, bėgo laikas ir tų paliepimo raštų tiek priaugo, kad jau visiškai tapo nebeįmanoma gyventi vieno ar kito paliepimo nevykdant ar nepažeidžiant. Taip karaliai keitė karalius, gyventojus baudė teismais ir kalėjimais tol, kol visi išsilakstė kas sau po kitas šalis, dėl visiškos neįmanomybės tolesnį būvį čia tęsti.

Na, laimei, liko vis gi keli, atkakliausi, sąžiningiausi, kurie iš paskutiniųjų stengėsi visus tuos paliepimus vykdyti. Galų gale, visai nusivarę, nusiplūkę metė viską ir pasitarimui pas vieną išminčių susirinko.

Ir tas jiems tarė. Viskas, girdi, prasidėjo labai seniai, nuo vieno tokio panašaus susirinkimo, kai liaudis nutarė lieptuviais vadintis. Bet tada, buvo vienas pramiegojęs ir į susirinkimą pavėlavęs, kuris lieptuvius – kaip kažką liepiančius daryti supratęs.

O tikroji žodžio reikšmė  – viens kitam lieptus statyti. Metams bėgant, nesusipratėlis skleidė ereziją, o ji ir lengvai plito, nes liepti, kur kas lengviau, nei lieptus statyti.

- Tad, - tarė išminčius, - jei norite senovės šlovę atgaivinti, nustokite liepti ir imkite vieni kitiems lieptus statyti.

Kaip tarė, taip ir padarė. Nuo tada klestėjo ir žydėjo toji tauta.

Mūsų laikais jų jau čia nebėra, mat jie taip galingai išsivystė moksle ir visame kame, kad radę kažkokius rojaus pasaulius, ten visi ir iškeliavo.

21 amžiaus galvosūkių motyvais.
Harry Harrison ir Ant Skalandis „Deathworld vs. Filibusters“ interpretacija.

Edvardas Šidlauskas

Antradienio sapnas

Vakar vėl klausiausi žinių. Matyt, kad šio informacinio apsinuodijimo pasekoje, šiandien paryčiui, išvydau sapną. Lietuvos vyriausybė, apgailestaudama dėl strigusios būstų renovacijos programos, bei didžiai nerimaudama dėl sukausčiusių žemę  šalčių, gilios ekonominės krizės sąlygomis, skubos tvarka, išleidžia įsaką, kad nuo šiol visos Lietuvos gyventojų vonios turi būti pakeistos į 1mx1m standartinio dydžio vonias. Tai leis gyventojams sutaupyti šilumą, vandenį, bei pinigus besimaudant, sykiu atgaivins ekonomikos variklį, padidins vartojimą,  duos naujų darbo vietų vonių renovavimo įmonėms. Tikimasi pritarukti ir Europos Sąjungos fondų lėšas.

Taip ir pabudau su klausimu, pranašiškas tai buvo reginys ar tiesiog sapnas.

Universalus gyvybės principas

Meno vertė
Menas yra komunikacijos būdas. Kiekvienas meno kūrinys tai turinys (idėjos, informacija) ir forma. Kas vertingesnis, laiškas ar vokas? Jeigu laiškas, tai senesnis ar naujas, sena ar šviežia informacija? Jei naujesnis, tai išeina, kad visa tai kas vertinga ir aktualu kainuoja grašius arba išvis dalijama dykai, o tai kas sena ir neaktualu yra brangus-bevertis antikvariatas. Man, kaip vartotojui, tai visai tinka, nes turiu galimybę semtis šviežių idėjų palankiomis sąlygomis. Kaip menininkui, kūrėjui gali būti ir apmaudu, jog menkai atlyginama už triūsą. Jei pažvelgsime atidžiau, tai retas iš mūsų yra linkęs daugiau kurti ir atiduoti nei vartoti. išeina, kad mes visi esame dažniau labiau vartotojai nei menininkai, tad iš esmės tokia padėtis turėtų būti palanki daugiau mažiau visiems.

Tautos gausa
Iš šio pavyzdžio matyti, kaip atsiskleidžia universalus principas. Jei kainą prilygintume svoriui išeitų, kad kuo daiktas senesnis tuo jis svaresnis, o kuo jaunesnis - tuo lengvesnis. Taip gamta natūraliai atskiria pelus nuo grūdų, visa kas sena ir nereikalinga tampa sunkiai pasiekiama. Tai paaiškina ir gimstamumo paslaptį, lengvos tautos, turtine prasme, yra jaunos ir labiau gyvos, aktyvios tautos, tad dauginasi gausiai, o senos, sunkios tautos, beveik išvis nesidaugina, stabarėja, stingsta, nyksta. Išeitų, kad ekonominis perteklius, svoris yra atvirkščiai proporcingas gyvybei, gyvybingumui, gyvybės gausai, o raktas į demografinį sprogimą yra ne ekonominis augimas, o "skurdinimas", kitaip tariant saikingas, kuklus gyvenimas. Taip gi ir obelį apgenim, kad daugiau vaisių sukrautų, nes jei daug šakų, daug žiedų, menki vaisiai mezgasi, mat jėgų mažiau lieka. Taip su viskuo, prabangiai žydi, menkai mezga. Daug kalba, mažai daro ir t.t.