Vadovaujantis Proto, Širdies ir Kūno kriterijais, aptartais rašinyje "Geriausi dalykai", visus reiškinius galima suskirstyti į tam tikrą sistemą:
O prisiminus, įdomumo dėlei, "Permainų knygą" ir joje išdėstytą kosmologinę-filosofinę sistemą, galima reiškinius perkoduoti trigramomis ir tada gauname štai tokį vaizdą:
Norėdami susipažinti išsamiau, skaitykite prieš tai publikuotą rašinį: Geriausi dalykai
2011 m. birželio 27 d., pirmadienis
2011 m. birželio 25 d., šeštadienis
Geriausi dalykai
Protas myli Tiesą.
Širdis - Grožį.
Kūnas - Malonumą.
Širdis - Grožį.
Kūnas - Malonumą.
Geriausi dalykai gyvenime yra teisingi, gražūs ir malonūs. Iš jų susideda laimė, kuo jų daugiau mūsų gyvenime - tuo mes laimingesni. Tokie dalykai it sėklos, pasėti laiko dirvoje atneša gerus vaisius.
Dalykai kuriuose nėra tiesos apibendrintai gali būti pavadinti klaidomis arba nuodėme, religiniam kontekste. Jų vaisiai - kančia.
Tiesa
Lietuvių kalboje, sėkmingo sutapimo dėka, žodis tiesa yra giminingas žodžiui tiesė ir kažkuo panašus su žodžiais tikslumas, tikslas... Tiesa - tai atitikimo sinonimas, kitaip tariant visa tai kas atitinka, kaip raktas spyną arba bandelė kepimo formą. Tad ir visi veiksmai, įvykiai reiškiniai yra tiek teisingi kiek atitinka būties principus. Norėdami atsakyti, kokie tie būties principai, sutiksime daug nuomonių, tarp kurių yra tam tikri bendrumai/sutarimai, bei prieštaravimai. Atsirinkę tai kas bendra, bei stebėdami aplinką, gamtos ciklus eisime tiesos pažinimo link. Šis kelias atrodo begalinis, it atstumas iki saulės paprastam mirtingajam... Bet - kuo arčiau jos spindulių, tuo šilčiau ir šviesiau - aiškiau visa matome, suprantame.
Grožis
Grožis yra formų darna veikianti mūsų jausmus arba tiesa perkelta iš proto į jausmų erdvę.
Malonumas
Tai tiesa kūno sferoje. Šis pojūtis, natūralioje/teisingoje aplinkoje tarnaujantis kaip žinutė, kuri praneša apie tai kas mums sveika, naudinga, gerai. Neteisingoje aplinkoje tai gali būti, kančių ir nesusipratimų, ligų ir nelaimių šaltinis.
P.S.
Visai neseniai panašią minčių eigą radau ir Blezo Paskalio veikale "Mintys", kas ir atsispindi žemiau pateiktoje citatoje:
"Visa, kas yra pasaulyje - tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė: libido sentiendi, libido sciendi, libido dominandi [Noras džiaugtis, noras pažinti, noras pirmauti].
...
Esama trejopos sąrangos: kūno, proto, valios. Kūniškieji yra turtuoliai, karaliai: jų tikslas - kūnas. Tiriančių ir mokslo žmonių - protas. Išminčių teisingumas ... Kur esti kūno reikalai - iš esmės valdo geismingumas, kur proto - smalsumas, kur išminties - didžiavimasis. Tai nereiškia, kad negalima didžiuotis turtu ar žiniomis."
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 141p.)
Pratęsimas kitame rašinyje: Reiškinių klasifikacija
Susiję rašiniai: Archetipai pagal Jungą, Malonumas, Pamąstymai apie grožį, Kas yra aukščiau Tiesos?
2011 m. birželio 11 d., šeštadienis
Socioekonominis visuomenės modeliavimas
Tomas Moras (1478-1535) |
"... savo dvaruose jie nepalieka ariamų dirvų, visą lauką užleidžia ganyklom, nuverčia namus, sugriauna miestus, palikdami tik šventyklas, kaip tvartus avims ... pripratę dirbti žemės darbą ... neturi ko veikti ten, kur nieko nesėjama. Mat, užtenka vieno avių ar raguočių piemens, kad nuganytum tą žemę, kuriai įdirbti ir apsėti reikėtų daugybės rankų.
Tuo būdu daugelyje vietų didžiai pabrango grūdai ... jeigu ir kažin kaip didėtų avių skaičius, kaina už vilną nė kiek nesumažės, nes jų pardavimo, jeigu ir negalima pavadinti monopolija, kadangi ne vienas žmogus jas pardavinėja, tai galima vadinti oligopolija. Mat, viskas pateko į nedaugelio žmonių rankas, į rankas turtuoliams, kurių niekas neverčia parduoti anksčiau, negu jie įsimanys, o įsimanys jie ne anksčiau, kaip galės parduoti už kiek norės ...
Tuo būdu tai, dėl ko šita jūsų sala atrodė ypatingai laiminga, nedaugelio žmonių nelemtasis godumas pavertė pražūtimi. Dėl duonos brangumo kiekvienas stengiasi atleisti kuo daugiau šeiminykščių, kurie, savaime aišku, eina elgetauti arba - kur lengviau galima pakurstyti taurias širdis - plėšikauti.
O ką sakyti, jeigu prie šito vargingo skurdo ir nepriteklių prisideda dar besaikė prabanga. Juk ir aristokratų tarnai ir amatininkai, ir net patys kaimiečiai, vienu žodžiu, visi luomai mėgsta puošnius drabužius, visi didžiausi smaguriai. Argi nesiunčia savo gerbėjų plėšikauti, iškratę jų pinigines, visos tos smuklės, landynės, kekšynai ir kitokie viešieji namai, kaip vyninės, alinės ir pagaliau visi tie nelemtieji žaidimai - kauliukai, kortos ...
išvykite šiuos pražūtingus šašus, nutarkite, kad, sugriovę dvarus ir kaimus, patys juos atstatytų arba užleistų norintiems atstatyti ir statyti. Neduokite turtuoliams visko supirkinėti, neleiskite jiems turėti tarytum kokios monopolijos. Mažiau maitinkite dykūnų, atgaivinkite žemės darbą, vėl imkite doroti vilną, tas darbas tebūnie garbingas, tegu jį dirba dykinėjanti minia arba vagys dėl neturto, arba tie, kurie dabar yra valkatos ar dykūnai tarnai, abiem atvejais būsimieji vagys. Jeigu nepasigydysite iš šitų bėdų, veltui didžiuositės baudžiančiu už vagystes teisingumu, tik atrodančiu gražiu, o iš tikro neteisingu."
(Thomas More. Utopija. Vilnius: Vaga. 2010, 66-69p.)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)