Fotokadras iš filmo "Dovlatovas" (2017) |
Šio eilėraščio fragmentą nugirdau rež. Aleksėjaus Germano jaunesniojo biografiniame filme "Dovlatovas" / "Довлатов", dedikuoto rusų rašytojo ir disidento Sergėjaus Dovlatovo gyvenimui. Susiradau ir perskaičiau jį visą, kažkuo patiko, tad išverčiau. Paaiškėjo, kad tai ne kažkokio konkretaus filme rodomo asmens poezija, o paties aktoriaus, Antono Šagino, sukurtas eilėraštis...
Giesmė dar šalčio nekimi,
Pūga vis dar baltakalbinga.
Ir taip nuklota, taip žavinga,
kai žemė kalbasi su dangumi.
Apie gyvybę apgaubtą paslaptimi
Apie visatos draugiškumą.
Kai pokalbio atradęs atvirumą
pats savyje gimsti.
Be apdarų ir be puošnumo,
tu žygiams pasiryžęs jau esi
Ir degant malkas pečiuje stebi
Akimirką šią kupiną tykumo.
(vertimas)
2018.04.08
Еще мороз певучий не охрип,
метель еще белоречива.
И стелется, и так красиво,
когда с землею небо говорит.
О чем-то сокровенном, о живом.
О дружелюбности вселенной.
Где ты в беседе откровенной,
рождаешься в себе самом.
И без нарядов, без прикрас,
готовый к новым совершеньям,
Ты видишь, как в печи поленья
горят в сей безмятежный час.
Антон Шагин (antonshagin.ru)