Laisvė

[Sokrato dialogas pacituotas Ksenofonto]
"- Pasakyk man, Eutidemai, ar nemanai, kad ir pavieniam žmogui, ir viseims piliečiams laisvė yra brangus turtas?
- Brangių brangiausias, - atsakė tas.
- Tai šit, ar, tavo galva, laisvas yra žmogus, pasiduodąs geiduliams ir per juos negalintis imtis puikių darbų?
- Žinoma, ne, - atsakė Eutidemas.
- Vadinasi, tu manai, kad laisvė - tai galimybė atlikti puikius darbus, o trukdymas juos atlikti - nelaisvė?
- Kaip tik šitaip ir manau, - tarė Eutidemas.
- Tuomet, anot tavęs, išeitų, kad nesivaldantieji yra belaisviai?
- Tikra teisybė, prisiekiu Dzeusu!
- O kaip tu manai, ar nesivaldantiems tiktai visokios kliūtys kliudo atlikti puikius darbus, ar jie dar yra ir verčiami imtis gėdingų žygių?
- Bet man regis, kad prievartos čia nyra nė kiek ne mažiau negu tenai trukdymo, - atsakė Eutidemas.
- O kaip tu vertini valdovus, trukdančius valdiniams imtis puikių darbų ir verčiančius griebtis piktadarybių?
- Prisiekiu Dzeusu, tokius valdovus laikau visų blogiausiais, - atsakė Eutidemas.
- Kokia vergija, tavo nuomone, yra pati blogiausia?
- Vergauti patiems blogiausiems valdovams.
- Vadinasi, sunkiausią vergiją turėtų kęsti žmonės, nesugebantys valdyti patys savęs?
- Aš tai tik šitaip manau, - atsakė Eutidemas.
- Ar tu nemanai, kad nesivaldymas atsieja žmogų nuo pačios didžiausios dorybės - išminties - ir pastūmėja prie jos priešingybės? O gal tu manai, kad, traukte traukdamas prie malonumų, jis visai netrukdo kreipti dėmesį į naudingus dalykus bei tyrinėti juos? Juk kaip tik per nesivaldymą ne vienas žmogus , puikiausiai išmanantis , kas yra gėris ir kas yra blogis, imasi blogesnių darbų, o ne geresnių.
- Pasitaiko ir šitaip, - pritarė Eutidemas.
- Vėlgi kas, brangus Eutidemai, yra mažiau nuosaikus už nesusivaldančiuosius? Juk nuosaikumas ir nesusivaldymas yra visiškos priešingybės.
- Ir su šituo sutinku.
- O kas labiau už nesivaldymą trukdo žmogui atlikti savo priedermes?
- Nėra didesnės kliūties, - pritarė Eutidemas.
- O ar yra didesnis blogis už tą, kuris verčia žmogų vietoj naudos rinktis žalą, reikalauja šios paisyti, o anos - ne, myga elgtis priešingai tam, ką pataria apžvalgumas?
- Tikrai nėra, - patvirtino tas.
O sugebėjimas valdytis, savaime suprantama, duoda visiškai priešingus vaisus negu nesivaldymas? - toliau klausinėjo Sokratas.
- Žinoma, kad taip.
- tada turbūt tai, kas duoda priešingus vaisus, turėtų būti puikus dalykas?
- Žinoma, - sutiko Eutidemas.
- Vadinasi, Eutidemai, susidaro įspūdis, kad susivaldymas žmogui yra tikrai labai didelis gėris?
- Be jokių abejonių, Sokratai."


(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 204-205 p.)