Vertybės

Panašu, kad kuo daiktas nereikalingesnis tuo jis brangesnis ir atvirkščiai, kuo vertingesnis tuo – pigesnis.

Pavyzdžiui kosminis laivas, kuris man naudingas atrodo bene mažiausiai, kainuoja milijardus, o oras, be kurio negaliu tiesiog gyventi, nieko nekainuoja.
Žmogui išties svarbūs ir vertingi tėra keli dalykai, tai oras, šiluma, vanduo, maistas ir artimieji. Dauguma iš to, ką siūlo civilizacija yra visiškai bevertis šlamštas. Siekdamas visų tų civilizacijos siūlomų vertybių neretai žmogus sugaišta marias laiko. Įsivelia į nuostolingą mainų sistemą ir savo gyvenimo laiką iškeičia į bevertę karjerą, kostiumus, žaislus, mašinas, papuošalus, pilis, socialinį statusą ir t.t. Taikliai sakoma „... lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.“ (Mt19:24) O kodėl? Todėl, kad turtuolis turi krūvas niekam nereikalingų dalykų, kuriems įsigyti, saugoti ir puoselėti prireikė atiduoti marias laiko, tad vidinis pasaulis liko apleistas.
Kita vertus, tikras turtuolis gali būti tik tas, kas supranta koks tas turtas yra bevertis. Paviliojęs tuščiais blizgučiais kitus, išlošia mainuose savo gyvybę, sveikatą, gyvenimo laiką. Štai ir gaunasi, kad išties turtingas turtą niekins, o neturtingas garbins, nors abu vienodai gali būti be jo visiškai laimingi.
Yra du praturtėjimo sukčiaujant būdai, nereikalingus dalykus pateikti kaip vertingus - apgaulė. Apmokestinti būtinus ir laisvai prieinamus dalykus – prievarta. Neretai juokaujama, kad jei galėtų – apmokestintų ir orą. Ir seniai jau butų apmokestintas tas oras, kaip jau yra su žeme ir kitais natūraliais ištekliais, kurie niekam nepriklauso ir yra visų, jei tik būtų galimybė tą orą kontroliuoti, o jo negavęs žmogus iškart nemirtų.
Aišku, kad yra daug reikalingų ir gerbtinų amatų, profesijų, paslaugų ir prekių. Geriausi dalykai yra teisingi, gražūs ir malonūs, maisto pavyzdys – obuoliai ir kiti vaisiai. Apgaulingi yra neteisingi, gražūs ir malonūs: cukraus gaminiai, narkotikai. Taip pat ir prievartiniai, nedori dalykai bus neteisingi, o gal net bjaurūs ir nemalonūs, pavyzdžiui – šilumos kainos.

Žmogus tuo vertingesnis, kuo jame daugiau dvasinių vertybių. Kuo turtingesnis vidaus pasaulis, tuo labiau žmoguje reikšis kūrėjas. Kuo žmogus dvasiškai skurdesnis, tuo jis panašesnis į ėdrią vikšro lervą, bet viskam savas laikas.

Susiję rašiniai: Reiškinių klasifikacijos