2010 m. gegužės 28 d., penktadienis

Valia. Valios ugdymas. Sėkmė gyvenime.

1.
Valios ugdymą reiktų pradėti nuo įpročio kasdien įveikti nedidelius sunkumus, nudirbant, tarkim, kažkokius ne labai malonius darbelius ir panašaus pobūdžio užduotis. Laikui bėgant, reiktų rinktis vis didesnio sunkumo darbus ir taip vis labiau treniruoti bei grūdinti valią. Į kiekvieną kliūtį žvelgiame kaip į neįveiktą tvirtovę ir darome viską kas tik įmanoma, kad tą tvirtovę įveikti. Žmonės pasižymėję didele valia, ją ugdė pastoviai, kasdieniuose darbuose, ko pasekoje, sutikę dideles kliūtis - atlikdavo įvairius žygdarbius.

2.
Paprastai, kliūtis ir sunkumus įveikiame vardan kažkokio tikslo. Kuo svarbesnis tikslas, tuo aukštesnė motyvacija, stipresnė valia, tuo didesnes kliūtis ir sunkumus žmogus gali įveikti. Svarbu, kad tarp kasdienių reikalų žmogus nepasimestų, neužsimirštų ir nuolat turėtų galvoje savo galutinį veiklos tikslą. Aukšta motyvacija įgyjama formuojant, plečiant savo pasaulėžiūrą, kurios dėka įgauname įsitikinimus ir moralinius principus, ugdome pareigos jausmą, atsakomybę sau, savo šeimai, visuomenei ir t.t. Toks įsitikinimų, aukštesnių idealų formavimas yra būtina valios ugdymo sąlyga, nes vėliau tampa pagrindu aukštai motyvacijai, o ši – valios jėgai.

3.
Tai, kas nuspręsta – turi būti įvykdyta. Kas kart, kai yra kažkas nuspręsta, bet įvykdymas vėl ir vėl atidedamas, žmogaus valios jėga trinka ir silpnėja. Nuolatinis priimtų sprendimų nevykdymas tarsi išmagnetina žmogaus valią. Todėl, labai svarbu, prieš priimant bet kokį sprendimą, siekti konkretaus tikslo, gerai jį pasverti, visapusiškai jį apmąstyti, įsitikinti jo racionalumu ir savo pajėgumu tai atlikti, o apsisprendus – vykdyti iki galutinės sėkmės.

4.
Ilgalaikių ir didelių tikslų siekimo atveju svarbu numatyti/suskirstyti viską etapais, suskaidyti į mažesnius darbelius, paprastesnes užduotis, o tada, papunkčiui ir nuosekliai tai atlikti. Išsianalizavę didelius, tolimus ar tiesiog sudėtingus tikslus ir imdamiesi atlikti artimiausiu metu aktualius darbus, palaipsniui sukuriame reikalingas sąlygas galutinio tikslo realizavimui. Taip pat, labai svarbu, nuolat grįžti ir peržiūrinėti išsikeltų tikslų seką, esant reikalui užduočių seką koreguoti, siekiant, jei įmanoma, efektyviau išnaudoti konkrečią situaciją, joje susidariusias sąlygas.

Viena svarbiausių valios ugdymo sąlygų yra aiškios dienotvarkės sudarymas, bei griežtas jos laikymasis. Silpnos valios žmonės, dažniausiai, nemoka organizuoti nei savo darbo, nei poilsio, stverdamiesi tai vieno, tai kito reikalo nieko nenuveikia iki galo dorai, tad tinkamas ir nuoseklus savo laiko, darbų organizavimas yra labai svarbus.

Valios žmogus – savo laiko šeimininkas. Racionaliai organizuodamas veiklą, nuosekliai, be skubos, atlieka savo suplanuotus darbus. Jis yra dėmesingas, susikaupęs, motyvuotas.

Tam, kad užgrūdintume valią būtina kasdien kovoti su netvarka, tiek darbe, tiek buityje.

Taip pat, viena iš pagrindinių valios ugdymo sąlygų yra nuolatinis kūno lavinimas, sportas. Įveikiant sunkumus, patiriant krūvius, laviname ne tik kūną, bet ir grūdiname valią.

Svarbu atminti, kad siekiant konkrečių tikslų, reikia lavinti ir tam tikrus, vienam ar kitam darbui atlikti reikalingus profesinius įgūdžius, specifinius gebėjimus. Tokių naudingų darbe, profesinių įgūdžių formavimas yra viena svarbiausių sėkmės sąlygų.

Svarbu pažymėt ir tai, kad pagrindinių valios savybių ugdymas vyksta žmogui nuolat bendraujant su kitais, dirbant bendrą darbą, žaidžiant komandoje ir panašiai.

Kuo anksčiau prasideda sąmoningas valios ugdymas, tuo didesnių rezultatų galime tikėtis.

Kiekvienas sėkmingai atliktas, kad ir ne didelis darbas, stiprina mūsų valią, didina pasitenkinimą, tampa tvirtu pamatu, jėgų ir įkvėpimo šaltiniu naujiems darbams ateityje.

Parengta pagal įvairius interneto tekstus, pagrinde versta iš rusų kalbos, jei bandytumėt ieškoti šaltinių, mėginkite pagal šiuos raktažodžius:
1. Начинать воспитание воли следует с приобретения привычки преодолевать сравнительно незначительные трудности. Систематически преодолевая сначала небольшие трудности, а со временем и значительные, человек тренирует и закаляет свою волю.


Susijusios temos: Tvirtos valios raktas

2010 m. gegužės 4 d., antradienis

Ilgai kvatojau :)

„Dabar apie patį apsakymą. Jis vadinosi „Kvanktelėjęs šokėjas“. Kaip ir daugelis kitų Trauto apsakymų, šis pasakojo apie tragiškai pasibaigusį vienos būtybės mėginimą užmegzti kontaktą su kitomis.
Štai jo turinys. Į Žemę skraidančia lėkšte atvyksta būtybė, vardu Zogas, kad paaiškintų, kaip išvengti karų ir kaip išgydyti vėžį. Jis atskrido su šia informacija iš Margo planetos, kurios gyventojai susišnekėdavo persdami ir šokdami tryptinį.
Zogas nusileido naktį Konektikute. Nespėjo jis išlipti, kai pamatė degantį namą. Persdamas ir šokdamas tryptinį ir tuo įspėdamas žmones apie jiems gresiantį baisų pavojų, jis įsiveržė į namą. Šeimininkas su golfo lazda sutrupino Zogui smegeninę.“
(Kurtas Vonegutas. Čempionų pusryčiai. Kaunas: Kitos Knygos. 2006, 61 p.)

2010 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis

Naujos knygos už dyką

Radau būdą kaip už dyka skaityti naujausias ir įdomiausias knygas. Aišku, dalį geros literatūros visada rasime bibliotekose, bet jei knyga populiari, o dar ir neseniai išleista, tikimybė ją rasti viešųjų erdvių lentynose sparčiai mažėja. Man pasirodė gera išeitis pirkti tiesiog jau skaitytas. Jos naujos, aktualios ir paprastai - per pus pigiau! Taigi, peržiūrėjau savo namų biblioteką ir atrinkau tai ko jau tikrai tikrai neskaitysiu... Dalį sėkmingai pardavęs atidariau "Knygų banką". Tai pinigai už kuriuos perku visa kas mane dabar domina, o perskaitęs vėl papildau savo einamąją sąskaitą, kurią dabar ir matote viršutiniame paveikslėlyje kairėje :) Galiu pasigirti, kad per paskutinį mėnesį jau įsigijau 3 gan retas, mane dominusias knygas, už tikrai palankią kainą ir gana sėkmingai pardaviau 7 nebereikalingas, bet suprantantiems ir neskaičiusiems - išties geras knygas. Tokie mainai - puikus dalykas! Paleisdami knygą į gyvenimą mes padedame spartesnei įvairių idėjų sklaidai, prisidedame prie visuomenės kultūrinio turtėjimo, o šis lemia ekonominį... Kita vertus, tokiam reiškiniui paplitus, leidykloms nebelieka prasmės leisti tam tikrų knygų pakartotinai, tad tenka susitelkti tik ties visiškai naujų leidyba. Taip laimi skaitytojas, tobulėja leidyklos, taupome popierių, saugome miškus, optimaliai naudojame resursus - laimi praktiškai visi. Tiems kas skaito lietuviškai rekomenduoju sena.lt, o kas skaito angliškai - atsiveria išties platus galimybių rojus Amazon.com

2010 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis

Gėris ir Blogis

Visa kas daro žmogų priklausomą nuo kažko yra blogis, visa, kas jį daro labiau savarankišku - yra gėris.. Nes žmogus, tapdamas nuo kažko priklausomas, vergauja kažkam kitam apleisdamas savo paties interesus, savo raidos kelią.. Todėl ir turime šitiek nelaimingų žmonių, nelaimingų - nes kvailų, kvailų - nes žmonėms paprasčiausiai nėra laiko susitupėti, subręsti..

"Raštų žinovo išmintis praturtina žinojimą;
tik kas laisvas nuo triūso, gali tapti išmintingas.
Kaipgi gali tapti išmintingas žmogus,
kuris laiko rankose arklą,
didžiuojasi botkočiu jungui raginti,
varo jaučius ir rūpinasi galvijais?"
(BIBLIJA. Senasis Testamentas. Siracido knyga 38:24-26)

2010 m. balandžio 20 d., antradienis

Ekonomika

Mano nuomonė apie ekonomiką būtų tokia: manau normalu yra užsidirbti pasikinkius žmonių aistras, ambicijas, egoizmą, kvailumą (proto ribose), bet žema tai daryti ir net gi žalinga naudojantis jų bejėgiškumu ir pirmo būtinumo poreikiais. Šie dalykai turi būti atskirti į socialiai adaptuotą verslą ir į laukinį. Kaip gera yra tabako ir alkoholio prevencija didinant tų prekių akcizą, taip gera egoizmo, kvailumo, aistrų, ambicijų prevencija versle - tam tikri ryklių dydžio akcizai/mokesčiai.. Bet kas susiję su būstu, švietimu ir sveikata.. Čia manau turi būti beveik arba veltui tie dalykai.. Nes mes gimdami čia turime turėti kažkokią minimalią soc. apsaugą.. Net ir plėšriausi gyvūnai globoja vaikus ir šiaip vienas kitą, kad išliktų.. Lietuvių išlikimo klausimas yra kaip niekad opus šiandien..

Keliomis dienomis vėliau į rankas pakliuvo Naomi Klein knyga. Čia aptikau mintis kurios manau kur kas tiksliau ir labiau moksliškai dėstomos. Rekomenduoju susipažinti...
"Laisvoji rinka vartotojams teikiamų produktų ar paslaugų srityse gali koegzistuoti su nemokamos sveikatos apsaugos sistema, valstybinėmis mokyklomis ir didžiuliais valstybiniais ūkio segmentais, pavyzdžiui, valstybinėmis naftos bendrovėmis. Lygiai kaip iš korporacijų gali būti reikalaujama mokėti deramus atlyginimus ir gerbti darbuotojų teisę burtis į profesines sąjungas, o iš vyriausybių - nustatyti mokesčius ir perskirstyti pajamas taip, kad būtų sumažintos korporacinei valstybei būdingos akį rėžiančios disproporcijos. Rinkos neturi būti fundamentalistinės [išskirtinai globojančios privilegijuotų korporacijų kapitalą]. "

(Naomi Klein. ŠOKO DOKTRINA: katastrofų kapitalizmo iškilimas. Kaunas: Kitos Knygos. 2009, 27p.)

Kaip kažkada vienoje radijo laidoje gerai pasakė Paulius Normantas.. Reikia vystyti ne žinių, o dvasios ekonomiką, puoselėti ne daiktus, o žmogaus vidų.. (Laidos archyvas čia)


2010 m. balandžio 16 d., penktadienis

Amžinas gyvenimas

Pagalvojau, kad jei mes gyventume amžinai, tai tik toks gyvenimas, kaip yra dabar, tam idealiai ir tiktų. Pirma, jei niekas nemirtų, viskas greitai atsibostų, o pavidalų kaita, padaro visa tai kas vyksta prasmingu, paįvairina ir šiaip išvengiama krūvos problemų, monotonijos galų gale ir t.t. Antra, jei mes atgimę naujame kūne viska atsimintume, kas buvo visą amžinybę iki dabar.. Manau tada būtų tikrai sunku pasimėgauti šios akimirkos būtimi, bei jos teikiamais malonumais, privalumais, džiaugsmu. Tad išvada, amžinas gyvenimas tik toks koks yra dabar ir galėtų būti.

"Kur aš, ten mirties nėra, o kur mirtis, ten nėra manęs. Tad kodėl jos bijoti?"
[Epikūras]

2010 m. balandžio 2 d., penktadienis

Ką aš turiu?

... turiu tik iliuzijas apie tai, kad kažką turiu, daugiau nieko.. O ir tos gal net ne visai mano..

"... tas, kas nieko nemėgina sulaikyti, laimi viską ..."
(Erichas Marija Remarkas. Juodasis obeliskas. Kaunas: Spindulys. 1992, 310p.)

"Mat išminčius kaip karalius visa valdo savo mintyse, o paskirų dalykų nuosavybė išbarstyta pavieniams asmenims."
(Lucius Annaeus Seneca. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 549p.)

2010 m. kovo 29 d., pirmadienis

Pamąstymai apie Grožį

Grožis yra meilės įrankis, kaip tiesa - išminties ar melas - gudrumo. Grožis yra visame kas darnu, o darnu kas pagal saiką.. Išorės grožis nusilenkia vidaus grožiui, o vidaus grožis kyla iš išminties, tad išmintingas žmogus pats gražiausias. Sako Sokratas buvo nepaprastai bjaurios išvaizdos, bet vos tik prabildavo iškart jį visi pamildavo.. :)

Susiję rašiniai: Kas yra aukščiau tiesos

2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis

Kas yra aukščiau Tiesos?

"Šao-Šanio pasisakymas"
Kartą vienuolis paklausė Šao-Šanio: "Ar egzistuoja pasisakymas kuris būtų nei klaidingas nei teisingas?", Šao-Šanis atsakė: "Baltame debesyje nerasi nieko bjauraus".

Šao-Šanio atsakymas yra tiesiog tokio pasisakymo pavyzdys. Klaidingas ar teisingas teiginys apibrėžiamas tiesos ar netiesos kategorijomis, o tuo tarpu grožis tokiomis kategorijomis apibrėžtas būt negali, tad ir pasisakymas apie grožį yra nei klaidingas nei teisingas. Nors grožis tiesos ar netiesos kategorijomis apibrėžtas būt negali, tačiau grožio kategorijomis galime apibrėžti tiesą arba netiesą (melą tarkim..). Išeina, kad grožis yra virš tiesos ar netiesos kategorijų, t.y. darau išvadą: Grožis aukščiau Tiesos.
Geros Dienos!
Susiję rašiniai: Pamąstymai apie Grožį

2010 m. vasario 5 d., penktadienis

"Obuolių Teorija"


Dabartine ekonomika apeliuoja tik žemesniais žmogaus instinktais, pagrinde godumu ir baime: nepatenkinti savo bazinių reikmių, prarasti statusą, vaikų / artimųjų sveikatą ir panašiai... Kokia ideali aksioma versle? Minimalūs kaštai - maksimalus pelnas, t. y. duodu 1 obuolį gaunu 2, duodu 2 gaunu 4 ir t.t. iki tol kol visi obuoliai bus mano, o kas toliau? Visas kaimas alkanas, o obuoliai mano sandėlyje.. Gražias moteris išsirinkau, o kitas su vyrais, vaikais ir seniais palikau mirti iš bado. Amen. Toks obuolių surinkimas, verslo "derliaus" nuėmimas man atrodo puikiai paaiškina ir šių dienų pasaulio ekonominę krizę, kai ištisos valstybės, milijardai palikti merdėti...

Gerai yra žinoma, kad visos naujausios technologijos, paprastai ar dažniausiai gimsta karo pramonėje, na ir logiška, kad apskritai daugiausia kuriama tik tai kas bus tinkamai atlyginta, o geriausiai atsilygina, grįžta su kaupu, investicijos į užgrobimo technologijas... Bet kiek gi galima vis užkariauti ir užkariauti, kurti pelną? Ištekliai riboti ir tokios strategijos pasekmės - nualinta planeta, ekonominės vergijos pančiuose parklupdyta visuomenė... Man atrodo, kad reikia taikyti naują strategiją, ne užgrobk kuo daugiau, o sodink, kurk ir duok kuo daugiau ir tau sugrįš... Bėda yra godumas, kurį generuoja dabartinės ekonomikos dėsniai. Godumas kuris pažeidžia pusiausvyrą ir vietoj to, kad mes gražiai surinktume uogas rauname jas su visais lapais, ne nupjautume grybą, palikdami grybieną kitiem metam, o išraunam maksimalų pelną, su visom šaknim taip sakant ir po tokio pelno jau nebelieka nieko...

Yra tam tikri ištekliai kurie, mano supratimu, turi būti laisvai prieinami visiems, beveik arba visai nemokami. Tai ištekliai kurie priskiriami prie bazinių žmogaus reikmių, susiję net su jo prigimtine teise sakyčiau ir dalykai kurie praturtina visuomenę apskritai, pagerina gyvenimo kokybę iš esmės, padidina jos produktyvumą, žmones daro laimingesnius ir panašiai... Manau tai būtų būstas, maistas, švietimas, sveikata bent jau.. O visi kiti gerbūvio, prabangos dalykai sutinku - gali būti vystomi verslo, tegu ten sau konkuruoja, varžosi ir daro pelną...

Žmogus yra gamtos dalis, jis taip pat turi savo raidos programą, augimo ciklus ir tai yra ne tik vaikas, suaugęs, senis. Žmogus turi vystytis kaip asmenybė, bendruomenės narys, atskleisti savo talentus, dovanoti džiaugsmą kitiems, taip tapdamas laimingu, o kada jis tai gali padaryti dirbdamas po 8, o kartais ir daugiau valandų kas dien? Paprastai - niekada..

P.S.
Keliomis dienomis vėliau, pasitaikė po ranka B. F. Skinerr'io romanas "Antrasis Voldenas". Su džiaugsmu aptikau, kad ten dėstomos mintys daug geriau išplėtotos ir pateiktos patrauklia forma, tad labai rekomenduoju. Kelias citatas iš šio romano rasite čia.
***

"Jeigu kas nors yra pasauly, dėl ko verta kovoti, tai - laisvė gyventi savo idealais, nes tik šiuo keliu eidami galime pasireikšti savo asmenybe ir išplėtoti viską, kas mumyse įdiegta; čia mes turime vienintelę galimybę savo gyvenimą padaryti turtinga pilna visuma ir pasireikšti tuo, kas mumyse yra skirtinga kitų atžvilgiu. Jeigu mes nekursime arba pragaišime šitą galimybę, mūsų gyvenimas bus daugiau ar mažiau nepasisekęs gyvenimas, nors ir įvykdytume pareigas, kurios mums uždėtos."
(Orison Swett Marden. Ką darai daryk gerai. Liktarna. 103-104p.)